1. Įvadas į karjeros valdymą

1.2. Karjera šiuolaikiniame pasaulyje

Karjeros vizijos bei tikslų kūrimas neįmanomas be išorinio pasaulio pažinimo. Vizija ir tikslai orientuoti į ateitį, todėl maksimaliai realistiškam jų formulavimui asmeniui būtina ne tik gerai pažinti save bei dabartinę darbo pasaulio būseną, bet ir gebėti įžvelgti pasaulio kaitos tendencijas. Pagrindinių ekonominių, socialinių, technologijų raidos tendencijų išmanymas leidžia adekvačiau įsivaizduoti ateities galimybes bei grėsmes, bei priimt kokybiškesnius karjeros sprendimus.

Šiandien pagrindinis pokyčių variklis – sparčiai tobulėjančios technologijos. Jos iš esmės keičia užimtumo struktūrą, keisdamos įprastus žmonių poreikius naujais, naikindamos automatizavimui prieinamas darbo vietas bei kurdamos naujas – reikalaujančias aukštųjų technologijų išmanymo. Nuolatinis pasaulio pokyčių tendencijų tyrinėjimas reikalingas ne tik karjeros planavimo, bet jos įgyvendinimo etapuose. Pokyčiai vystosi dinamiškai, jų ilgalaikės prognozės sunkiai įmanomos, todėl būtina nuolat akylai sekti aplinką, kad būtų įmanoma laiku pasiruošti pokyčių metamiems iššūkiams.

Pasaulyje vykstantys karjerai svarbūs pokyčiai turi savo varomasias jėgas, tam tikras pamatines priežastis, kurios tarsi povandeninės srovės verčia jų nešamus daiktus judėti tam tikra kryptimi.

Pagrindiniai pasaulio pokyčiai, darantys įtaką karjeros sampratai bei asmeninės karjeros valdymui yra šie:

Globalizacija, sparti informacinių technologijų raida, stiprėjantis individualizmas bei demografiniai veiksniai sukėlė tam tikrus socialinius – ekonominius pokyčius į kuriuos būtina atsižvelgti valdant asmeninę karjerą.  

 

Pažiūrėkite trumpą video apie pokyčius darbo aplinkoje ir pagalvokite:

Ar žinios apie pasaulio pokyčius yra svarbūs jūsų karjeros pasirinkimams?

Kurie iš video įraše bei tekste išvardintų pokyčių gali turėti didžiausią įtaką jūsų karjerai?

Kokios naujos karjeros galimybės atsiras ateityje?

 

Globalūs socialiniai – ekonominiai pokyčiai vienaip ar kitaip veikia žmonių asmeninę karjerą. Galima išskirti šias pagrindines poveikio tendencijas:  

- Kompanijos mažina nuolatinių darbuotojų skaičių (ypač vidurinės grandies vadovų ir mažai kvalifikuotų darbuotojų) ir taiko kitas darbuotojų samdos formas, tokias kaip laikinas, trumpalaikis, ne visos darbo dienos įdarbinimas.

- Pasaulyje didėja darbo jėgos perteklius, taip pat ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Daugelyje šalių yra nedarbo problema. Darbuotojai dirba tokį darbą, kuriame negali maksimaliai 16 panaudoti savo įgūdžių. Šiandien konkuruoti tenka ne tik su savo šalies darbuotojais, bet ir su viso pasaulio darbuotojais. Kartu atsiveria darbo galimybės ne tik savo šalyje, bet ir kitose šalyse.

- Keičiasi daugelio tradicinių ir atsirandančių profesijų reikalavimai išsilavinimui ir žinioms, gebėjimams bei įgūdžiams. Vis didesnę reikšmę įgyja bendrosios kompetencijos, tokios kaip gebėjimas mokytis visą gyvenimą, iniciatyvumas, lankstumas, gebėjimas dirbti savarankiškai.

- Auga gebėjimo valdyti asmeninę karjerą svarba. Organizacijos nebenori prisiimti atsakomybės už darbuotojų karjerą. Aplinka greitai kinta, ilgalaikės darbo jėgos paklausos prognozės tampa sudėtingos, todėl visame tame netikrumo kontekste efektyviausia išeitis – pačių darbuotojų gebėjimas valdyti savo karjerą.

- Auga paklausumo darbo rinkoje svarba. Šiandien niekas negali būti tikras dėl savo turimos darbo vietos, todėl svarbiau tampa ne konkrečios pozicijos užėmimas organizacijoje dabar, o galimybė greitai susirasti naują darbo pasiūlymą, netekus darbo.

- Atsiranda daugiau savarankiško darbo galimybių. Kiekvienas žmogus, nesvarbu kur jis begyventų, dėka sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų šiandien turi galimybę prisijungti prie pasaulinio komunikacijos tinklo, kurti įvairius nematerialius kurinius – mokslines idėjas, verslo projektus, naujų produktų brėžinius, grožinės literatūros kūrinius, muziką ir t.t., jais dalintis su viso pasaulio žmonėmis bei gauti už tai atlygį. Internetas, pasaulinės siuntų pristatymo įmonės taip pat sukuria dideles galimybes nuosavo verslo plėtotei, leidžia kurti nematerialinius bei materialinius produktus ir juos platinti po visą pasaulį.

- Įsivyrauja liberalesnis požiūris į darbuotojų darbo vietą bei laiką. Dauguma darbų šiandien atliekama kompiuterių pagalba, informacinės technologijos leidžia dalintis informacija nuotoliniu būdu, todėl nebėra būtinybės visus darbus atlikti tradiciniuose ofisuose. Darbuotojas gali dirbti namuose jam patogiu laiku, svarbu tik, jog jis turėtų darbo įrankį – kompiuterį ir laisvą prieigą prie interneto.

- Auga darbų, susijusių su žinių ekonomika pasiūla. Sparti technologijų raida leidžia automatizuoti paslaugų teikimo bei gamybos procesus, todėl mažėja nekvalifikuotos ir auga aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. – Masinė kultūra skatina tam tikrų profesijų pasiūlą ir paklausą. Tampa populiarios dėl masinės kultūros įtakos susiformavusios su pramogomis, laisvalaikiu susijusios profesijos.

Praktinė užduotis "Kritiniai gyvenimo įvykiai ir jų įtaka karjerai"