ĮVADAS Į KARJEROS VALDYMĄ

1. Įvadas į karjeros valdymą

Perskaitę šį skyrių suvoksite šiuolaikinės karjeros bei karjeros valdymo sampratą, suprasite asmeninės karjeros valdymo gebėjimų svarbą šiuolaikinėje darbo rinkoje.

1.1. Karjeros samprata

Tradicinis (organizacinis) požiūris į karjerą vyravo gana ilgai, kol XX amžiaus pabaigoje nesuintensyvėjo pokyčiai visuomenėje. Pokyčius skatino ir palaikė filosofų, sociologų, psichologų ir kitų sričių mokslininkų idėjos apie save realizuojantį, save reguliuojantį, numatantį ir save kuriantį asmenį aplinkoje, kurioje keičiasi ir griūna tradicinės visuomenės institucijos, kurioje nebėra struktūros, kuri diktuotų visiems privalomas vertybes.  

Pokyčių kontekste pasikeitė požiūris į karjerą. Karjera buvo pradėta laikyti reiškiniu, už kurį visų pirma atsakomybės imasi ar privalo imtis pats asmuo. Asmens karjera organizacijoje tampa individualios karjeros fragmentu. Šiuolaikiniame pokyčių kontekste nebeužtenka asmenį priderinti prie jo atliekamo darbo ar profesijos. Taip pat nebeužtenka asmenį suorientuoti ir nukreipti viena ar kita iš anksto žinoma linkme. Būtina, kad asmuo pats save pažintų ir imtųsi konstruoti savo unikalią karjerą sąmoningai pasirinkdamas tai, kas jam yra priimtiniausia ir tinkamiausia. 

Buvo pradėta suvokti, kad pagalba asmeniui, siekiančiam karjeros, negali būti vienpusė. Būtinas labai aktyvus paties asmens dalyvavimas. Taigi XX amžiaus viduryje buvo pereita prie karjeros konsultavimo, kurio pobūdis ir naudojami metodai keičiasi iki šių dienų. Vis svarbesnis vaidmuo tenka asmens savęs bei aplinkos pažinimo turiniui ir procesams bei karjeros ir darbinio tapatumo konstravimo pastangoms dinamiškame gyvenimo kontekste

Taigi, karjera šiandien suvokiama kaip visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka. 

Pateiktame apibrėžime akcentuojami keli labai svarbūs dalykai. Visų pirma čia teigiama, kad karjera tęsiasi visą gyvenimą, vadinasi, karjera – tai ne vienkartinis pasirinkimas ar įvykis. Tai visą gyvenimą trunkantis pasirinkimų procesas, kur kiekvienas pasirinkimas veda prie naujos karjeros situacijos ir naujų pasirinkimų. Nė vienas pasirinkimas, koks jis bebūtų geras, negali užtikrinti sėkmingos karjeros visam gyvenimui. Jeigu šiandien asmuo renkasi studijuoti labai paklausią specialybę, niekas negali garantuoti, kad ji tokia išliks po dešimtmečio ar net kelerių metų.  

Karjera – tai darbo ir mokymosi patirtys. Darbas čia suprantamas kaip pridėtinę vertę kuriančios veiklos atlikimas. Darbas – tai ne tik tai, ką darome kaip profesionalai ar siekdami uždirbti pinigų, bet ir tai, ką darome laisvalaikiu, savanoriškai, be jokio užmokesčio ir tai, kas mums atrodo prasminga, įdomu ar malonu. Visų mūsų darbus papildo mokymasis. Mokymasis, kaip ir darbas, yra nuolatinis, nes pastaruoju metu pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse tapo tokie greiti, kad nieko negalima išmokti vieną kartą visam laikui. Mes mokomės įvairiausių dalykų: tokių, kurie reikalingi mūsų darbams atlikti, laisvalaikiui praleisti, ir tokių dalykų, kuri e mums tiesiog įdomūs ar malonūs, galiausiai mes mokomės mokytis. 

Mūsų karjerai būdinga labai įvairios darbo ir mokymosi veiklos. Jos keičia viena kitą. Vadinasi, atsakomybė už žmogaus karjerą ir karjeros pasirinkimą labiau priklausė nuo tėvų, šeimos, bendruomenės, organizacijos ar visuomenės. Šiandien pats žmogus sprendžia, kokios norėtų karjeros. Todėl gerą karjerą dabar sunku įsivaizduoti kitaip nei paties žmogaus planuojamą ir valdomą procesą. 

Peržiūrėkite pateiktą video įrašą ir pagalvokite, kaip šiandien jūs galėtumėte apibrėžti savo karjerą remdamiesi video įraše išsakytomis nuostatomis?  

1.2. Karjera šiuolaikiniame pasaulyje

Karjeros vizijos bei tikslų kūrimas neįmanomas be išorinio pasaulio pažinimo. Vizija ir tikslai orientuoti į ateitį, todėl maksimaliai realistiškam jų formulavimui asmeniui būtina ne tik gerai pažinti save bei dabartinę darbo pasaulio būseną, bet ir gebėti įžvelgti pasaulio kaitos tendencijas. Pagrindinių ekonominių, socialinių, technologijų raidos tendencijų išmanymas leidžia adekvačiau įsivaizduoti ateities galimybes bei grėsmes, bei priimt kokybiškesnius karjeros sprendimus.

Šiandien pagrindinis pokyčių variklis – sparčiai tobulėjančios technologijos. Jos iš esmės keičia užimtumo struktūrą, keisdamos įprastus žmonių poreikius naujais, naikindamos automatizavimui prieinamas darbo vietas bei kurdamos naujas – reikalaujančias aukštųjų technologijų išmanymo. Nuolatinis pasaulio pokyčių tendencijų tyrinėjimas reikalingas ne tik karjeros planavimo, bet jos įgyvendinimo etapuose. Pokyčiai vystosi dinamiškai, jų ilgalaikės prognozės sunkiai įmanomos, todėl būtina nuolat akylai sekti aplinką, kad būtų įmanoma laiku pasiruošti pokyčių metamiems iššūkiams.

Pasaulyje vykstantys karjerai svarbūs pokyčiai turi savo varomasias jėgas, tam tikras pamatines priežastis, kurios tarsi povandeninės srovės verčia jų nešamus daiktus judėti tam tikra kryptimi.

Pagrindiniai pasaulio pokyčiai, darantys įtaką karjeros sampratai bei asmeninės karjeros valdymui yra šie:

Globalizacija, sparti informacinių technologijų raida, stiprėjantis individualizmas bei demografiniai veiksniai sukėlė tam tikrus socialinius – ekonominius pokyčius į kuriuos būtina atsižvelgti valdant asmeninę karjerą.  

Pažiūrėkite trumpą video apie pokyčius darbo aplinkoje ir pagalvokite:

Ar žinios apie pasaulio pokyčius yra svarbūs jūsų karjeros pasirinkimams?

Kurie iš video įraše bei tekste išvardintų pokyčių gali turėti didžiausią įtaką jūsų karjerai?

Kokios naujos karjeros galimybės atsiras ateityje?

Globalūs socialiniai – ekonominiai pokyčiai vienaip ar kitaip veikia žmonių asmeninę karjerą. Galima išskirti šias pagrindines poveikio tendencijas:  

- Kompanijos mažina nuolatinių darbuotojų skaičių (ypač vidurinės grandies vadovų ir mažai kvalifikuotų darbuotojų) ir taiko kitas darbuotojų samdos formas, tokias kaip laikinas, trumpalaikis, ne visos darbo dienos įdarbinimas.

- Pasaulyje didėja darbo jėgos perteklius, taip pat ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Daugelyje šalių yra nedarbo problema. Darbuotojai dirba tokį darbą, kuriame negali maksimaliai 16 panaudoti savo įgūdžių. Šiandien konkuruoti tenka ne tik su savo šalies darbuotojais, bet ir su viso pasaulio darbuotojais. Kartu atsiveria darbo galimybės ne tik savo šalyje, bet ir kitose šalyse.

- Keičiasi daugelio tradicinių ir atsirandančių profesijų reikalavimai išsilavinimui ir žinioms, gebėjimams bei įgūdžiams. Vis didesnę reikšmę įgyja bendrosios kompetencijos, tokios kaip gebėjimas mokytis visą gyvenimą, iniciatyvumas, lankstumas, gebėjimas dirbti savarankiškai.

- Auga gebėjimo valdyti asmeninę karjerą svarba. Organizacijos nebenori prisiimti atsakomybės už darbuotojų karjerą. Aplinka greitai kinta, ilgalaikės darbo jėgos paklausos prognozės tampa sudėtingos, todėl visame tame netikrumo kontekste efektyviausia išeitis – pačių darbuotojų gebėjimas valdyti savo karjerą.

- Auga paklausumo darbo rinkoje svarba. Šiandien niekas negali būti tikras dėl savo turimos darbo vietos, todėl svarbiau tampa ne konkrečios pozicijos užėmimas organizacijoje dabar, o galimybė greitai susirasti naują darbo pasiūlymą, netekus darbo.

- Atsiranda daugiau savarankiško darbo galimybių. Kiekvienas žmogus, nesvarbu kur jis begyventų, dėka sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų šiandien turi galimybę prisijungti prie pasaulinio komunikacijos tinklo, kurti įvairius nematerialius kurinius – mokslines idėjas, verslo projektus, naujų produktų brėžinius, grožinės literatūros kūrinius, muziką ir t.t., jais dalintis su viso pasaulio žmonėmis bei gauti už tai atlygį. Internetas, pasaulinės siuntų pristatymo įmonės taip pat sukuria dideles galimybes nuosavo verslo plėtotei, leidžia kurti nematerialinius bei materialinius produktus ir juos platinti po visą pasaulį.

- Įsivyrauja liberalesnis požiūris į darbuotojų darbo vietą bei laiką. Dauguma darbų šiandien atliekama kompiuterių pagalba, informacinės technologijos leidžia dalintis informacija nuotoliniu būdu, todėl nebėra būtinybės visus darbus atlikti tradiciniuose ofisuose. Darbuotojas gali dirbti namuose jam patogiu laiku, svarbu tik, jog jis turėtų darbo įrankį – kompiuterį ir laisvą prieigą prie interneto.

- Auga darbų, susijusių su žinių ekonomika pasiūla. Sparti technologijų raida leidžia automatizuoti paslaugų teikimo bei gamybos procesus, todėl mažėja nekvalifikuotos ir auga aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. – Masinė kultūra skatina tam tikrų profesijų pasiūlą ir paklausą. Tampa populiarios dėl masinės kultūros įtakos susiformavusios su pramogomis, laisvalaikiu susijusios profesijos.

Praktinė užduotis "Kritiniai gyvenimo įvykiai ir jų įtaka karjerai"

1.3. Asmeninės karjeros valdymas ir karjeros valdymo modelis

Šiandieniniame sparčiai kintančiame pasaulyje, kur technologinės inovacijos ir globalizacija keičia darbo rinkos dinamiką, karjeros valdymas tampa vis svarbesniu gebėjimu.

Karjeros valdymas - tai nuoseklus ir sąmoningas procesas, kurio metu žmogus planuoja, kontroliuoja ir pritaiko savo profesinę veiklą, siekdamas asmeninių ir profesinių tikslų. Karjeros valdymas gali būti apibrėžiamas ir kaip asmens savęs ir karjeros galimybių pažinimo, karjeros sprendimų priėmimo, karjeros planavimo, derinimo su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimo procesas. Šis procesas apima savęs pažinimą, karjeros galimybių tyrinėjimą, karjeros planavimą ir karjeros įgyvendinimą.  

Pagrindinis karjeros valdymo tikslas – sėkminga karjera, bei tinkamas jos balansas su kitomis gyvenimo sritimis.

Efektyvus karjeros valdymas leidžia ne tik pasiekti norimų rezultatų, bet ir išlaikyti darbo bei asmeninio gyvenimo balansą. Tai padeda žmogui būti lankstesniam ir prisitaikyti prie nuolatinių darbo rinkos pokyčių. Sėkmingai valdoma karjera gali suteikti pasitenkinimą darbu, didesnį uždarbį ir profesinį tobulėjimą. 

Šiuolaikiniame labai permainingame darbo pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, asmeniui reikia būti itin aktyviam ir atsakingai rūpintis savo karjera. Karjeros valdymas yra procesas, kuriame asmuo gali priimti pasvertus, pagrįstus ir tinkamus sprendimus susijusius su darbu.

Visus pagrindinius karjeros veiksnius ir procesus galima suintegruoti į karjeros valdymo modelį. Šis modelis nurodo, į ką ir kokiame etape reikia atsižvelgti norint sėkmingai valdyti savo karjerą. Suprantama, kad ne visi elgiasi taip, kaip nurodoma modelyje, tačiau modelyje įvardintos veiksmų sekos gali nuvesti prie trokštamų rezultatų. Modelis yra pagrįstas įsitikinimu, kad žmonės jausis labiau pilnaverčiais ir produktyvesniais, jei jų darbo ir gyvenimo patirtys bus derinamos su jų troškimais ir siekiais. Asmuo bus labiau patenkintas savo karjeros pasirinkimu ir darbu kuomet darbinė patirtis atitiks jo vertybes, interesus, asmenybės savybes, gebėjimus ir gyvenimo būdą.

Pristatomas karjeros valdymo modelis yra racionalus, jame pateikiamas ir argumentuotai ginamas sisteminis požiūris į karjeros sprendimų priėmimą. Karjeros valdymui reikalinga informacija niekada nėra pilna, savęs ir aplinkos pažinimas yra sudėtingas procesas, karjeros tikslai ir strategijos turi būti nuolat peržiūrimi. Ypač svarbu, kad asmuo suprastų, kad atsitiktiniai, nenumatyti įvykiai gali turėti didelės įtakos karjeros valdymui. Todėl siekiantys efektyviai valdyti savo karjeras asmenys privalo pasikliauti ne tik grynąja logika ir išskaičiavimais, tačiau ir savo jausmais bei nuojauta. Tik tokiu atveju galima tikėtis tam tikros sėkmės siekiant asmeniui priimtino karjeros valdymo rezultato.

Nusistatykite savo karjeros aitvarą – kokias karjeros valdymo kompetencijas jau turite, o kurias dar reikėtų tobulinti.