1. Laiko valdymas

1.7. Delegavimo procedūra

Delegavimo procedūra stiprina organizacijos darbuotojų pasitikėjimą savo kolektyvu, skatina juos kritiškai mąstyti bei ieškoti kompromiso. Darbuotojai pradeda daugiau komunikuoti tarpusavyje ir dalintis žiniomis. Nekonfliktiška aplinka skatina jos žmonių kūrybiškumą bei novatoriškumą, pasitikėjimą tarp suinteresuotųjų (tiek vidinių, tiek išorinių) asmenų.

Poilsio laiko (pertraukos) valdymas – vienas iš laiko valdymo etapų. Reikia patiems jausti, kada esate pavargęs ir kada jums reikia pailsėti. Šiuo atveju, kai prašoma vesti laiko dienoraščius siekiant stebėti, kokiu laiku dirbama produktyviai, kada pavargstama, kiek laiko reikia pailsėti. Kai kurie našiau dirba iš ryto, kiti – yra produktyvesni dienos metu, treti – neatsisakytų padirbėti ir naktį.

Stebėsena – tai patvirtinimas, kad viskas vykdoma pagal nustatytus planus, išduotas instrukcijas ir aprašytus principus, kurios tikslas – atskleisti silpnąsias puses, reikiamas ištaisyti klaidas ir užkirsti kelią jų pasikartojimui. Tikrinimas gali būti paprastas, kaip ataskaitų analizė, arba sudėtingas – kai tikrinami visi procesai.

Stebėsenos organizavimas grindžiamas šiais pagrindiniais principais: integracijos su visais valdymo proceso elementais; savalaikiškumo; kompleksiškumo; pasitikėjimo; atsakomybės; lankstumo; galimybės panaudoti kompiuterinės kontrolės metodus ir kt.

Laiko valdymo procesas neapsiriboja prioritetinių užduočių nustatymu, planavimu, organizavimu ir funkcijų perdavimu (delegavimu). Tačiau, taip pat, reikia skirti laiko ir laiko analizei, stebėjimui, kuris leidžia patobulinti savo laiko valdymo įgūdžius.

Atliekant laiko vertinimą, svarbu, nustatyti kiekvienos užduoties laiko atlikimo trukmę ir terminą,

pašalinti nereikalingas užduotis. Laiko planavimo tikslas yra paskirstyti užduotis pagal skubumą ir

svarbumą sudarant tvarkaraščius. Trečia, sudaryti kriterijus, pagal kuriuos bus deleguojami darbai ir numatyti asmenis, kurie galėtų prisiimti atsakomybę už šias užduotis. Taip pat, svarbu išanalizuoti darbo ir poilsio laiko balansą, nepervargti ir nešvaistyti laiko veltui. Paskutinis etapas – monitoringas reikalingas stebėti ar spėjama atlikti užduotis iki termino pabaigos.