4. Individo kultūrinis ypatumas.

4.1. Individo kultūrinis ir socialinis tapatumas: sudėtingas ir dinamiškas reiškinys

Apie kultūrinį tapatumą ir socialinį tapatumą bendrai
Nuo šių gana bendro pobūdžio samprotavimų einant prie tikslesnio individo kultūrinio tapatumo apibūdinimo, tenka susidurti su kebliu klausimu – ar įmanoma išskirti kurį vieną ar kelis jo bruožus kaip raiškiausius, nes kultūrinis tapatumas, kaip vienas iš dalinių individo tapatumų, savo ruožtu taip pat yra sudėtingas ir daugialypis. Juoba kad tai yra atviras, nepaliaujamai besiplėtojantis vyksmas, suaugęs su individo amžiaus laikotarpių kaita, irkartu pastovus, nes „lydi“ individą visose jo gyvenimo situacijose.
Individo kultūrinio tapatumo bruožus palyginus su jo socialiniu tapatumu, aiškėja, kad pastarasis, kaip vienas iš dalinių tapatumų, taip pat yra neatsiejamas nuo individo amžiaus pokyčių, bet vis dėlto yra apibrėžtesnis ir tiksliau artikuliuojamas, nes pasižymi keliomis konkrečiomis pozicijomis ir charakteristikomis, tokiomis kaip profesija, šeima, socialinė ir turtinė padėtis,
gyvenimo kokybė, tarnybinis statusas, iš jo plaukiantys socialiniai vaidmenys, pagaliau, visuomenės sluoksnis, kuriam individas priklauso ir pats save priskiria.

Individo kultūrinis ir socialinis tapatumas – tai sudėtingas ir daugiasluoksnis konstruktas, apibrėžiantis, kas mes esame ir kaip mes save suvokiame. Tai yra nuolat besikeičiantis procesas, kurį veikia daugybė veiksnių, tokių kaip šeima, bendruomenė, švietimas, socialinė aplinka, istorinės aplinkybės ir asmeninė patirtis.

Kas yra kultūrinis tapatumas?

Kultūrinis tapatumas yra mūsų priklausymo jausmas tam tikrai kultūrai, etninei grupei ar socialinei bendruomenei. Jis apima bendras vertybes, įsitikinimus, elgesio normas, kalbą, tradicijas ir papročius, kuriuos perimame iš savo šeimos, bendruomenės ir platesnės visuomenės. Kultūrinis tapatumas suteikia mums priklausymo jausmą ir padeda suprasti savo vietą pasaulyje.

Kas yra socialinis tapatumas?

Socialinis tapatumas yra mūsų savęs suvokimas, susijęs su socialinėmis grupėmis, kurioms priklausome. Tai gali būti socialinė klasė, profesija, lytis, seksualinė orientacija, religija, politinės pažiūros ir kt. Socialinis tapatumas veikia mūsų elgesį, santykius su kitais žmonėmis ir mūsų požiūrį į pasaulį.

Sąveika tarp kultūrinio ir socialinio tapatumo

Kultūrinis ir socialinis tapatumas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą veikia. Pavyzdžiui, mūsų kultūrinis tapatumas gali turėti įtakos mūsų socialiniam statusui, o mūsų socialinis statusas gali paveikti mūsų kultūrinius pasirinkimus.

Pagrindiniai veiksniai, formuojantys tapatumą:

  • Šeima: Šeima yra pirmoji ir svarbiausia socializacijos agentė, perduodanti vaikams kultūrines vertybes, normas ir elgesio modelius.
  • Bendruomenė: Bendruomenė suteikia mums priklausymo jausmą ir formuoja mūsų tapatybę per bendras patirtis ir interesus.
  • Švietimas: Švietimas padeda mums suprasti savo vietą pasaulyje ir formuoja mūsų vertybes bei įsitikinimus.
  • Socialinė aplinka: Socialinė aplinka, kurioje gyvename, daro didelę įtaką mūsų tapatumui.
  • Medijos: Medijos formuoja mūsų požiūrį į pasaulį ir įtakoja mūsų vertybes.
  • Asmeninė patirtis: Asmeninė patirtis taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant mūsų tapatumą.

Tapatumo kaita Tapatumas nėra statinis, jis nuolat kinta ir vystosi visą gyvenimą. Mūsų tapatumas gali keistis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl gyvenimo pokyčių, naujų patirčių, socialinių sąveikų ir asmeninio augimo.

Išvados Individo kultūrinis ir socialinis tapatumas yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kuris formuojasi visą gyvenimą. Suprasti savo tapatumą yra svarbu, kad galėtume geriau pažinti save ir savo vietą pasaulyje.