Planavimas

Planavimas atlieka keletą funkcijų:

·     Vadybinė funkcija. Planavimas yra pirmoji ir svarbiausia vadybinė funkcija, suteikianti pagrindą kitoms vadybos funkcijoms, t. y. organizavimui, personalui, vadovavimui ir kontrolei, nes jos atliekamos pagal sudarytus planus.

·  Orientacija į tikslą. Jis orientuotas į organizacijos tikslų nustatymą, alternatyvių veiklos krypčių nustatymą ir tinkamo veiksmų plano, kurio reikia imtis tikslams pasiekti, priėmimą.

·    Plačiai paplitęs. Planavimas yra plačiai paplitęs ta prasme, kad yra visuose segmentuose ir reikalingas visuose organizacijos lygmenyse. Nors planavimo apimtis skirtinguose lygmenyse ir padaliniuose skiriasi.

· Tęstinis procesas. Planai sudaromi konkrečiam laikotarpiui, tarkime, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir pan. Pasibaigus šiam laikotarpiui, sudaromi nauji planai, atsižvelgiant į esamus ir būsimus organizacijos reikalavimus ir sąlygas. Todėl tai yra tęstinis procesas, nes planai sudaromi, vykdomi ir po jų rengiamas kitas planas.

·  Intelektinis procesas. Tai protinis procesas, kai reikia panaudoti protą, mąstyti, prognozuoti, protingai įsivaizduoti, diegti naujoves ir t. t.

·    Futuristinis procesas. Planuodami mes žvilgtelime į ateitį. Jis apima žvilgsnį į ateitį, jos analizę ir prognozavimą, kad organizacija galėtų veiksmingai spręsti ateities iššūkius.

·  Sprendimų priėmimas. Sprendimai priimami pasirenkant alternatyvias veiksmų kryptis, kurių galima imtis siekiant tikslo. Pasirinkta alternatyva turėtų būti geriausia iš visų, su mažiausiu neigiamų ir didžiausiu teigiamų rezultatų skaičiumi.

Planavimas susijęs su tikslų, uždavinių nustatymu ir plano jiems įgyvendinti sudarymu. Planavimas padeda vadovams išanalizuoti esamą būklę ir nustatyti būdus, kaip ateityje pasiekti norimą padėtį. Tai ir organizacijos poreikis, ir vadovų atsakomybė.