Planavimas
| Svetainė: | DEPS-Skills kursų aplinka |
| Kursai: | Derybos ir Verslumo įgūdžiai |
| Knyga: | Planavimas |
| Spausdino: | Svečio paskyra |
| Data: | ketvirtadienis, 2024 lapkričio 21, 19:58 |
1. Planavimas
Planavimas – kaip prognozavimas yra organizacijos tikslų ir uždavinių formavimas bei priemonių ir kelių, reikalingų tikslų ir uždavinių realizavimui, nustatymas.
Planavimo funkcija siekiama atsakyti į šiuos klausimus:
· Kur esama konkrečiu metu?
· Kur norima judėti?
· Kaip ruošiamasi tai daryti?
Planavimas reiškia, kad mes apgalvojame savo tikslus bei veiksmus iš anksto.
Planavimas - tai nuolat veikianti funkcija. Pirmiausia todėl, kad pasiekus numatytą tikslą yra nustatomas naujas tikslas arba jis yra keičiamas.
Planai yra gairės, kuriomis vadovaudamasi:
1. Identifikuojame būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais disponuojame;
2. Veikiame pagal parengtus tikslus ir procedūras;
3. Procesas yra valdomas ir vertinamas, kad būtų galima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama.
Apibrėžimas: Planavimas yra pagrindinė valdymo funkcija, kuri apima išankstinį sprendimą:
· ką reikia padaryti?
· kada tai padaryti?
· kaip tai padaryti?
· kas tai padarys?
Tai intelektinis procesas, kurio metu nustatomi tikslai ir parengiamos įvairios veiksmų kryptys, kuriomis gali pasiekti šiuos tikslus.
Planavimas tiksliai nurodo, kaip pasiekti konkretų tikslą.
Planavimas yra ne kas kita, kaip mąstymas prieš pradedant veikti. Jis padeda pažvelgti į ateitį ir iš anksto nuspręsti, kaip elgtis situacijose, su kuriomis susidursime ateityje. Planavimas apima loginį mąstymą ir racionalų sprendimų priėmimą.
2. Planavimo funkcijos
Planavimas atlieka keletą funkcijų:
· Vadybinė funkcija. Planavimas yra pirmoji ir svarbiausia vadybinė funkcija, suteikianti pagrindą kitoms vadybos funkcijoms, t. y. organizavimui, personalui, vadovavimui ir kontrolei, nes jos atliekamos pagal sudarytus planus.
· Orientacija į tikslą. Jis orientuotas į organizacijos tikslų nustatymą, alternatyvių veiklos krypčių nustatymą ir tinkamo veiksmų plano, kurio reikia imtis tikslams pasiekti, priėmimą.
· Plačiai paplitęs. Planavimas yra plačiai paplitęs ta prasme, kad yra visuose segmentuose ir reikalingas visuose organizacijos lygmenyse. Nors planavimo apimtis skirtinguose lygmenyse ir padaliniuose skiriasi.
· Tęstinis procesas. Planai sudaromi konkrečiam laikotarpiui, tarkime, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir pan. Pasibaigus šiam laikotarpiui, sudaromi nauji planai, atsižvelgiant į esamus ir būsimus organizacijos reikalavimus ir sąlygas. Todėl tai yra tęstinis procesas, nes planai sudaromi, vykdomi ir po jų rengiamas kitas planas.
· Intelektinis procesas. Tai protinis procesas, kai reikia panaudoti protą, mąstyti, prognozuoti, protingai įsivaizduoti, diegti naujoves ir t. t.
· Futuristinis procesas. Planuodami mes žvilgtelime į ateitį. Jis apima žvilgsnį į ateitį, jos analizę ir prognozavimą, kad organizacija galėtų veiksmingai spręsti ateities iššūkius.
· Sprendimų priėmimas. Sprendimai priimami pasirenkant alternatyvias veiksmų kryptis, kurių galima imtis siekiant tikslo. Pasirinkta alternatyva turėtų būti geriausia iš visų, su mažiausiu neigiamų ir didžiausiu teigiamų rezultatų skaičiumi.
Planavimas susijęs su tikslų, uždavinių nustatymu ir plano jiems įgyvendinti sudarymu. Planavimas padeda vadovams išanalizuoti esamą būklę ir nustatyti būdus, kaip ateityje pasiekti norimą padėtį. Tai ir organizacijos poreikis, ir vadovų atsakomybė.
3. Planavimo proceso etapai
1. Išanalizuoti esamą būklę ir aplinką.
2. Apibrėžti viziją ir misiją.
3. Nustatyti tikslus ir uždavinius.
4. Parengti strategijas ir veiksmų planus.
5. Įgyvendinti ir stebėti planą.
Veiksmingas planavimas apima plano paprastumą, t. y. planas turi būti aiškiai išdėstytas ir lengvai suprantamas, nes jei planas bus per daug sudėtingas, tarp organizacijos narių kils chaosas.