2. Bendravimo sąvoka

Bendravimas apibrėžiamas kaip įvairiapusiai žmonių tarpusavio santykiai, atsirandantys dėl poreikio vykdyti bendrą veiklą. Jis apima ne tik keitimąsi informacija ir dalijimąsi mintimis, bet ir abipusį supratimą bei gebėjimą įsijausti į kitus. Patys žodžiai, kuriuos vartojame kalbėdami apie bendravimą, net jų sudedamosios dalys išreiškia tarpusavio ryšį ir kontaktą. Neatsitiktinai žmonija nuo pat savo gyvavimo pradžios nuolat kūrė naujas bendravimo priemones, pavyzdžiui, būgnus, raštą, pašto paslaugas, telefonus, televiziją ir kompiuterius, palengvinančius susisiekimą be tiesioginio bendravimo.

Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Dažniausiai kalbama apie žodinį-kalbamąjį bendravimą, nes didžioji dalis informacijos bendraujant perduodama kalba, kuri yra mums labiausiai pažįstama priemonė. Tačiau bendravimas apima ir neverbalinį informacijos perdavimą, t. y. nežodinį bendravimą, kai informacija perduodama nenaudojant žodžių. Tai apima akių kontaktą, veido išraišką, kūno kalbą, fizinį atstumą tarp žmonių, prisilietimus, gestus, mūsų turimus daiktus, drabužius, išvaizdą ir klausos ženklus.

Nepriklausomai nuo formos, bendravimas persmelkia visus žmogaus gyvenimo aspektus.