BENDRAVIMO ĮGŪDŽIŲ ĮVADAS

1. Įvadas į bendravimo įgūdžius

Bendravimas (lot. communicatio - pranešimas) (toliau tekste abu terminai bus vartojami kaip sinonimai) yra svarbiausias žmonių bendravimo elementas. Tai būdas, kuriuo išreiškiame save, suprantame kitus ir esame suprantami. Bendraudami su kitais dalijamės mintimis, jausmais, idėjomis ir informacija. Bendravimas taip pat padeda užmegzti santykius, kurie leidžia mums siekti savo tikslų ir gerinti gyvenimą. Jis būtinas ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Gebėjimas veiksmingai bendrauti padeda spręsti konfliktus, įveikti iššūkius ir kurti bendradarbiavimo tinklą, kuris gali lemti sėkmę tiek darbe, tiek socialinėje aplinkoje. Bendravimas leidžia mums palaikyti santykius, susirasti naujų draugų ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Taigi bendravimas yra neatsiejama žmonių bendravimo dalis, kurios svarba yra nepakeičiama.

1.1. Bendravimo svarba ir aktualumas

Bendravimo būtinybė yra akivaizdi įvairiose gyvenimo srityse ir lygmenyse ir pasireiškia plačiu mastu. Fizinis bendravimo poreikis yra moksliškai pagrįstas. Bendravimo buvimas ar nebuvimas turi įtakos mūsų fizinei sveikatai. Medicininiai tyrimai parodė, kad socialiai izoliuoti gyventojai dažniau serga ir miršta, todėl akivaizdu, kad bendravimas yra būtinas žmogaus egzistencijai.

Žmonės turi tapatybės poreikį, o per bendravimo procesą suvokiame, kas esame. Toks tapatybės suvokimas įmanomas tik bendraujant su kitais žmonėmis ir stebint jų reakcijas. Bendravimo procesas patenkina tris pagrindinius tapatybės poreikius: priklausymo (formalioms ir neformalioms grupėms), kontrolės (poreikis daryti įtaką kitiems) ir prisirišimo (pagarbos poreikis).

Bendravimo įgūdžiai - tai gebėjimai, kuriuos naudojame norėdami dalytis informacija, idėjomis ar jausmais su kitais. Jie svarbūs, nes padeda užmegzti ryšį su žmonėmis, suprasti vieniems kitus ir veiksmingai dirbti kartu. Geras bendravimas padeda lengviau spręsti problemas, išvengti nesusipratimų ir kurti tvirtus santykius darbe ir kasdieniame gyvenime.

Kodėl jie svarbūs?

Darbe geras bendravimas padeda komandoms dirbti kartu, mažina klaidų skaičių ir didina produktyvumą. Pavyzdžiui, kai aiškiai paaiškinate savo idėjas, kiti gali jas suprasti ir jomis vadovautis.

Gyvenime bendravimas padeda kurti pasitikėjimą su draugais, šeima ir kolegomis. Jis padeda lengviau išreikšti jausmus, dalytis idėjomis ir spręsti nesutarimus.

Praktinė užduotis 1.1. Peržiūrėkite vaizdo įrašą, išklausykite ir nuspręskite, ar bendravimas yra vienas svarbiausių elementų tiek versle, tiek gyvenime? Ar jis padeda puoselėti priklausymo komandai jausmą, palaikyti motyvaciją ir daryti įtaką emociniam klimatui? Kodėl kai kurie prekių ženklai ar įmonės praranda ryšį su savo tiksline auditorija ar darbuotojais? Kaip galima sukurti stiprų prekės ženklą ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka komunikacija?

Praktinė užduotis 1.2. Ar esate komunikabilus? Sąžiningai atsakykite į šiuos klausimus. Nėra teisingų ar neteisingų atsakymų! Šis testas skirtas padėti jums apmąstyti savo bendravimo įpročius ir nustatyti tobulintinas sritis.

Atlikę testą, galite paklausti: „Kaip man tapti geresniu bendravimo specialistu?“ Štai keletas patarimų ir metodų, kurie padės jums pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir atkreipti dėmesį į tobulintinas sritis:

Bendravimas - tai įgūdis, kurį visada galite tobulinti ir gerinti. Praktikuodami aktyvų klausymąsi, aiškų kalbėjimą ir emocijų valdymą ne tik geriau bendrausite, bet ir užmegsite tvirtesnius, pozityvesnius santykius visose gyvenimo srityse. Atminkite - komunikacija nėra vien tik kalbėjimas - tai yra bendravimas.

Praktinė užduotis 1.3. Išnagrinėkite pagrindinius bendravimo įgūdžius, naudodami atverčiamas korteles. Ši užduotis skatina įsitraukimą, nes susieja vaizdines užuominas su svarbiausiomis sąvokomis, todėl galėsite geriau suprasti ir įsiminti kiekvieną įgūdį.

 

Kokia yra gero bendravimo nauda?

Geras bendravimas - tai dalijimasis mintimis taip, kad kiti galėtų lengvai suprasti. Tai ne tik kalbėjimas, bet ir įsitikinimas, kad žmonės supranta, ką turite omenyje. Aiškus ir paprastas bendravimas padeda visiems geriau dirbti kartu, išvengti problemų ir kurti tvirtus santykius.

 

Kodėl tai svarbu?

Aiškus bendravimas padeda viską atlikti sklandžiai. Nesvarbu, ar kalbate su viršininku, draugu, ar bendradarbiu, kalbėdami paprastai ir atidžiai klausydamiesi galite išspręsti problemas ir sustiprinti pasitikėjimą. Atminkite: bendravimas - tai ne tik kalbėjimas, bet ir vienas kito supratimas.

1.2. Skirtingi bendravimo tipai: žodinis, nežodinis, rašytinis ir skaitmeninis

Puikūs bendravimo įgūdžiai būtini užmezgant ir palaikant asmeninius ir profesinius santykius. Jie padeda išvengti nesusipratimų, gerina komandos darbą, skatina žmonių empatiją ir supratimą. Tobulindami bendravimo įgūdžius, žmonės gali tapti geresniais klausytojais, veiksmingesniais tarpininkais konfliktinėse situacijose ir drąsiau reikšti savo mintis bei jausmus.

Bendravimas skirstomas į šias rūšis:

- Tarpasmeninis bendravimas (savo viduje),

- tarpasmeninis bendravimas (tarp žmonių),

- bendravimas tarp asmenų ir grupės,

- masinis bendravimas,

- Verbalinis ir neverbalinis bendravimas,

- Rašytinis ir nerašytinis bendravimas,

- asmeninis ir profesinis bendravimas.

Yra keturios pagrindinės komunikacijos rūšys: žodinė, nežodinė, rašytinė ir skaitmeninė.

Kai žinote, kurį tipą naudoti, galite geriau perduoti savo žinutę ir išvengti painiavos.

Pažiūrėkite šį vaizdo įrašą ir sužinokite apie bendravimo stilius (pasyvųjį, agresyvųjį ir asertyvųjį):

 

 

AMAZE: communication styles  

Šaltinis: Amaze.Africa @YouTube kanalas 

4 pagrindiniai bendravimo stilių bruožai:

• Pasyvus bendravimas (vengia reikšti asmeninius poreikius, nuomonę ar jausmus, teikia pirmenybę kitų poreikiams, o ne savo, dažnai sako „taip“ net tada, kai nori pasakyti „ne“, kalba tyliai arba neryžtingai, prastas akių kontaktas ir uždara kūno kalba);
• Agresyvus bendravimas (stipriai reiškia mintis ir jausmus, dažnai kitų sąskaita, kalba garsiai ar reikliai, pertraukinėja pokalbius arba dominuoja juose, prasti klausymosi įgūdžiai; neatsižvelgia į kitų nuomonę ar poreikius, tiesioginė ir konfrontacinė kūno kalba (pvz., rodo pirštu, agresyviai pasilenkia į priekį);
• Asertyvus bendravimas (aiškiai ir užtikrintai reiškia mintis, poreikius ir jausmus, gerbdamas kitus, derina asmenines teises su kitų teisėmis, bendraudamas naudoja teiginius „aš“, nekaltindamas, išlaiko pastovų, ramų toną ir gerą akių kontaktą, atvira ir pozityvia kūno kalba).

Asertyvus bendravimas yra geriausias ir sveikiausias būdas bendrauti su kitais žmonėmis, nes jis padeda žmonėms suprasti vieniems kitus, rodo pagarbą visiems ir padeda lengviau dirbti kartu.

Praktinė užduotis 1.4. Naudokitės virtualiomis atmintinėmis, kad įtvirtintumėte žinias apie bendravimo procesą https://quizlet.com/842426426/flashcards?funnelUUID=f99ebbcb-73a7-4f62-995b-89deddf3bcc0

Praktinė užduotis 1.5. Patobulinkite savo žinias atlikdami testą:

1.3. Veiksmingas ir neveiksmingas bendravimas

Veiksmingą bendravimą sudaro trys pagrindiniai elementai: siuntėjas, gavėjas ir suprastas pranešimas. Informaciją siuntėjas perduoda gavėjui, kuris ją interpretuoja, supranta ir padaro išvadas, o tada pateikia siuntėjui grįžtamąjį ryšį. Vien tik efektyvus informacijos perdavimas neužtikrina veiksmingo bendravimo. Kad bendravimas būtų tikrai veiksmingas, gavėjas turi teisingai interpretuoti, suprasti ir pateikti tinkamą grįžtamąjį ryšį apie gautą informaciją.

Bendravimo kliūtys - tai fizinės ir psichologinės kliūtys, trukdančios arba trikdančios veiksmingą keitimąsi informacija. Socialinio bendravimo kliūtys atsiranda dėl žmogiškosios proceso prigimties ir aplinkos poveikio. Šios kliūtys gali būti tokios:

- asmeninės kliūtys,

- semantiniai barjerai,

- fiziniai barjerai,

- sociokultūriniai barjerai ir organizaciniai barjerai.

Daugiau informacijos rasite čia:

https://www.consultingbees.com/komunikacija-organizacijoje-veiklos-efektyvumas/ https://inkagency.lt/5-filmai-apie-komunikacija-kuriuos-turi-pamatyti/  

Praktinė užduotis 1.6. Peržiūrėkite vaizdo

ir nuspręskite, ar tarpasmeninis bendravimas yra svarbus? Ar suaugusiojo gyvenimo patirtis gali padėti bendraujant su gyvu, energingu vaiku? Kodėl labai svarbu bendrauti su skirtingo amžiaus, patirties, išsilavinimo, lyties ir įsitikinimų žmonėmis?

1.4. Kaip bendravimas daro įtaką komandiniam darbui, konfliktų sprendimui ir produktyvumui

Bendravimas yra sėkmės darbo vietoje pagrindas. Jis daro įtaką komandiniam darbui, sprendžia konfliktus ir didina produktyvumą:

---

Komandinis darbas:

 

Konfliktų sprendimas:

 

Produktyvumas:

 

Aiškus ir veiksmingas bendravimas padeda komandoms geriau dirbti kartu, ramiai spręsti nesutarimus ir lengviau bei greičiau atlikti užduotis. Kai bendravimas yra tvirtas, darbo vietos yra produktyvesnės, mažiau streso ir geriau sprendžiamos problemos.

Pažiūrėkite šį vaizdo įrašą:"Effective communication skills in the workplace"

 

 

Šaltinis: Self-ImprovementVault @YouTube kanalas

Praktinė užduotis 1.7. Perskaitykite klausimą, pamėginkite į jį atsakyti, tik tuomet apverskite kortelę, kad pamatytumėte atsakymą.