Spausdinti knygąSpausdinti knygą

ĮVADAS Į KŪRYBIŠKĄ PROBLEMŲ SPRENDIMĄ

Svetainė: e-Learning COMMON DIGITAL EDUCATIONAL PLATFORM for SOFT SKILLS & CULTURE OF LABOUR MARKET - DEPS-Skills
Kursai: KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS (LT)
Knyga: ĮVADAS Į KŪRYBIŠKĄ PROBLEMŲ SPRENDIMĄ
Spausdino: Gość
Data: antradienis, 2025 rugpjūčio 5, 01:34

Aprašas

Skaitykite ir įgykite žinių apie kūrybinį problemų sprendimą.

Turinys

1. Įvadas į kūrybišką problemų sprendimą

Skaitydami šią temą, suprasite pagrindinius kūrybinio problemų sprendimo principus, įrankius ir technikas. Gebėsite taikyti įvairias mąstymo technikas kūrybinio problemų sprendimo procese.

1.1. Kūrybiškas problemų sprendimas

Kūrybiškumo kūrimas, nepriklausomas mąstymas, nestereotipinis požiūris, greita orientacija sudėtingose situacijose, problemų sprendimas originaliu būdu – visa tai vadinama kūrybiškumu.

Kūrybiškumas dažnai siejamas su meniniu lauku. Manoma, kad kūrybiškumas tolygus kūrimui, ir tik menininkai juo užsiima. Tačiau kūrybiškumas ir jo vystymas neturėtų būti svarbūs tik menininkams – jis atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant problemas įvairiose srityse, o kūrybiniai žmonių gebėjimai lemia kultūrinį, meninį, mokslinį, technologinį, socialinį, ekonominį ir kitokį progresą.

Kūrybiškumas yra identifikuojamas kaip viena svarbiausių žmogaus kompetencijų ateityje. Šio įgūdžio svarba tik augs ateityje. Harvardo atliktas tyrimas atskleidė, kad kūrybiškumas yra būtinas sėkmingam verslo augimui – šis įgūdis ne tik skatina darbuotojų inovatyvų mąstymą, didina jų produktyvumą, bet ir iš esmės padidina verslo atsparumą krizėms. Todėl daugelis darbdavių ir toliau intensyviai ieškos darbuotojų, kurie sugeba mąstyti kūrybiškai ir priimti inovatyvius sprendimus.

Tad ar jūs esate kūrybiškas?

Atlikite testą "Ar aš kūrybiškas?"

Į kiekvieną teiginį atsakykite "Tiesa" arba "Netiesa":

Kūrybiškumas padeda rasti naujas idėjas ir novatoriškus būdus problemoms spręsti. Bet kas tiksliai yra kūrybinis problemų sprendimas?

Kūrybinio švietimo fondas kūrybinį problemų sprendimą (KPS) apibrėžia kaip įrodytą metodą, skirtą problemoms ar iššūkiams spręsti kūrybiškai ir novatoriškai. Šis metodas padeda peržiūrėti problemas ir galimybes, su kuriomis susiduriate, sukurti naujus, inovatyvius atsakymus ir sprendimus bei tada imtis veiksmų.

Kūrybinis problemų sprendimas gali būti paaiškintas kaip šių dalių visuma:

Kūrybinis problemų sprendimas (KPS) apima problemos išskaidymą, siekiant ją suprasti, idėjų generavimą sprendimui rasti ir šių idėjų vertinimą, kad būtų atrasti efektyviausi sprendimai. KPS naudoja įvairias technikas, kad problemų sprendimo procesas būtų įdomus ir bendradarbiavimo skatinamas. KPS procesą sukūrė Alex Osborn ir dr. Sidney Parnes 1940-aisiais.

Praktikuokitės su Žirafos testu. Žirafos testas ir panašūs galvosūkiai yra skirti ugdyti žmonių kūrybinį mąstymą, skatinant kūrybinį problemų sprendimą, o ne įprastus ar loginius požiūrius.

Kokie yra kūrybinio problemų sprendimo privalumai?

Kūrybinio problemų sprendimo (KPS) privalumai yra daugybė, ir jie gali turėti didelės įtakos tiek asmeniniame, tiek profesiniame kontekste.

Iš esmės, kūrybinis problemų sprendimas yra vertingas įgūdis, kuris gali suteikti naudos tiek asmenims, tiek organizacijoms daugybe būdų. Ugdydami šį gebėjimą, galite atrasti savo potencialą, įveikti iššūkius ir pasiekti didesnį sėkmės lygį.

1.2. Kūrybiško problemų sprendimo procesas

Kūrybinio problemų sprendimo (KPS) procesas yra struktūrizuotas požiūris, kuris leidžia asmenims ar komandoms kurti inovatyvius sprendimus sudėtingoms problemoms. Jis susideda iš kelių etapų, kurie kiekvienas skatina kūrybinį mąstymą, tuo pačiu sistemingai siekiant praktinio rezultato.

Paveikslėlio šaltinis: https://www.creativeeducationfoundation.org/what-is-cps/

Kūrybinis problemų sprendimas yra dinamiškas procesas, kuris derina kūrybiškumą su struktūra. Jis skatina naujų idėjų tyrinėjimą, skatina bendradarbiavimą ir veda prie inovatyvių sprendimų, kurių galbūt nebūtų atrasta naudojant įprastus metodus.

Šaltinis: Sara Smith Youtube kanalas

Kūrybinio problemų sprendimo pagrindiniai elementai:

  1. Divergentinis mąstymas: gebėjimas generuoti daugybę įvairių ir netradicinių idėjų.
  2. Konvergentinis mąstymas: gebėjimas sutelkti idėjas ir pasirinkti pačias perspektyviausias.
  3. Lankstumas: noras apsvarstyti skirtingas perspektyvas ir požiūrius.
  4. Smalsumas: noras tyrinėti naujas galimybes ir mokytis.
  5. Užsispyrimas: gebėjimas atkakliai siekti tikslų, nepaisant iššūkių ir kliūčių.

Sekdami šiais žingsniais ir įtraukę šiuos pagrindinius elementus, galite efektyviai taikyti kūrybinį problemų sprendimą, kad spręstumėte sudėtingus iššūkius ir rastumėte inovatyvius sprendimus.

KPS yra sistema, padedanti mąstyti kūrybiškai ir sugalvoti naujas idėjas. Ji veikia pereinant tarp skirtingų mąstymo būdų, kas padeda išvengti per ankstyvų sprendimų priėmimo. KPS yra lanksti ir gali būti naudojama kartu su daugeliu skirtingų kūrybinių metodų.

1.3. Divergentinis ir konvergentinis mąstymas

Sakoma, kad kūrybinis problemų sprendimas veikia, nes jis prasideda nuo dviejų prielaidų: kiekvienas žmogus yra kūrybiškas tam tikru būdu ir kūrybiniai įgūdžiai gali būti išmokti.

KPS nustato dvi skirtingas mąstymo rūšis, kurios yra esminės kūrybiškumui:

Divergentinis mąstymas: dažnai vadinamas šoniniu mąstymu, tai procesas, kurio metu kuriama daugybė unikalių idėjų ar sprendimų problemai, kurią bandote išspręsti. Smegenų šturmas yra divergentinio mąstymo etapas KPS procese. Per spontanišką, laisvą mąstymą, divergentinis mąstymas reikalauja sugalvoti daug įvairių atsakymų ar kelių į priekį.

Konvergentinis mąstymas: sutelkiamas į vieno gerai apibrėžto sprendimo pasiekimą, remiantis smegenų šturmu gautomis idėjomis, kad jos taptų įgyvendinamomis inovacijomis. Šis mąstymas geriausiai tinka užduotims, kurios apima logiką, o ne kūrybiškumą, pavyzdžiui, atsakant į klausimus su keliais pasirinkimais arba sprendžiant problemą, kai žinote, kad nėra kitų galimų sprendimų.

Žiūrėkite vaizdo įrašą „Konvergentinis mąstymas prieš divergentinį mąstymą“ ir pagalvokite:

Ar galite paaiškinti skirtumą tarp divergentinio mąstymo ir konvergentinio mąstymo?

Kurią mąstymo rūšį pasirinksite sau: divergentinį ar konvergentinį? Kodėl?

Šaltinis: John Spencer Youtube kanalas

Divergentinėje fazėje mes plačiai generuojame idėjas, svarstydami visas galimybes be vertinimo. Šis atvirumas leidžia tyrinėti idėjas, kurias paprastai galėtume atmesti, o tai veda prie inovatyvių sprendimų. Konvergentinėje fazėje mes susiauriname pasirinkimus ir pasirenkame geriausią kelią, kad pasiektume galutinį atsakymą.

Šaltinis: Creative problem solving handbook. Material of Inclusive Innovation Connector Meeting, Barcelona, 2017

Divergentinio mąstymo principai:

Konvergentinio mąstymo principai:

Divergentinis ir konvergentinis mąstymas yra du esminiai pažinimo procesai, kurie dirbdami kartu skatina inovacijas ir problemų sprendimą. Divergentinė fazė skatina atvirumą ir kūrybiškumą, generuojant daugybę idėjų be vertinimo. Tai leidžia tyrinėti netradicinius kelius ir potencialias proveržius. Priešingai, konvergentinė fazė sutelkia dėmesį į pasirinkimų siaurinimą ir geriausių variantų pasirinkimą pagal tokius kriterijus kaip įgyvendinamumas, efektyvumas ir atitiktis tikslams.

Efektyviai sujungus divergentinį ir konvergentinį mąstymą, asmenys ir komandos gali pasiekti subalansuotą požiūrį į problemų sprendimą. Divergentinė mąstymas suteikia turtingą idėjų baseiną, o konvergentinis mąstymas užtikrina, kad šios idėjos būtų įvertintos ir išgrynintos į praktinius sprendimus. Šis iteratyvus procesas leidžia kurti inovatyvius ir efektyvius požiūrius į iššūkius.

Apibendrinant, konvergentinis mąstymas orientuojasi į vieno gerai apibrėžto sprendimo pasiekimą, o divergentinis mąstymas apima daugiau kūrybiškumo ir priima kelis sprendimus problemoms spręsti.

Atlikite praktinę užduotį. Praktinė užduotis. Divergentinis ir konvergentinis mąstymas

Užduoties tikslas: praktikuoti divergentinį ir konvergentinį mąstymą kūrybiniame problemų sprendime.