Teorija. Kas yra komanda, jos formavimas ir reikšmė?

1. Komanda ar grupė?

Komanda – tai dviejų ar daugiau žmonių grupė, kuri bendradarbiauja siekdama bendro tikslo. Komandos nariai paprastai turi skirtingus įgūdžius ir žinias, kurias sujungia, kad pasiektų geresnių rezultatų, nei dirbdami individualiai.

Grupė ir komanda – du panašūs, tačiau skirtingi terminai, dažnai vartojami apibūdinant žmonių susibūrimus. Nors abi sąvokos reiškia žmonių, susijusių bendru tikslu ar interesu, sąjungą, yra keletas esminių skirtumų, kurie jas skiria.

Grupė – tai paprasčiausias žmonių susibūrimas, kuriam būdingi bendri bruožai, interesai arba tikslai. Grupės nariai gali bendrauti, tačiau nebūtinai bendradarbiauja siekdami bendro tikslo. Pavyzdžiui, draugų grupė, klasė, sporto klubo lankytojai – tai visos grupės.

Komanda – tai labiau organizuota grupė žmonių, kurių nariai bendradarbiauja siekdami bendro tikslo. Kiekvienas komandos narys turi savo vaidmenį ir atsakomybę, o jų bendras darbas yra būtinas tikslui pasiekti. Komandos nariai paprastai turi papildančius įgūdžius ir žinias.

2. Pagrindiniai skirtumai tarp grupės ir komandos

Pagrindiniai skirtumai tarp grupės ir komandos:

• Tikslas: Grupė gali turėti bendrą interesą, o komanda – konkretų, išmatuojamą tikslą.
• Bendradarbiavimas: Grupėje bendradarbiavimas gali būti minimalus arba jo visai nebūti, o komandoje jis yra būtinas.
• Atsakomybė: Grupėje atsakomybė dažnai yra individuali, o komandoje – dalinama tarp visų narių.
• Sinergija: Komanda gali pasiekti daugiau nei individualių narių suma, o grupė – ne visada.
• Struktūra: Komanda paprastai turi aiškią struktūrą, vaidmenis ir taisykles, o grupė gali būti labiau neformalus susivienijimas.

Pavyzdžiai:

• Grupė: Studentų būrelis, kuris susirenka aptarti mėgstamą filmą.
• Komanda: Futbolo komanda, kurios tikslas – laimėti čempionatą.

Kada grupė gali tapti komanda?

Grupė gali virsti komanda, kai:

• Nariai pradeda bendradarbiauti siekdami bendro tikslo.
• Yra nustatyti aiškūs vaidmenys ir atsakomybės.
• Sukuriama teigiama ir palaikanti atmosfera.
• Yra efektyvi komunikacija.

Apibendrinant:

Grupė yra platesnė sąvoka, apimanti įvairius žmonių susibūrimus. Komanda yra labiau specializuota grupė, kurioje nariai bendradarbiauja siekdami konkretaus tikslo.

3. Pagrindiniai komandos bruožai

• Bendras tikslas: Visų komandos narių pastangos yra nukreiptos į bendrą tikslo įgyvendinimą.
• Tarpusavio priklausomybė: Komandos narių darbas yra susijęs, ir kiekvieno indėlis yra svarbus bendram rezultatui.
• Sinergija: Komandos bendras rezultatas paprastai būna didesnis nei atskirų narių rezultatų suma.
• Ryšys: Efektyvi komunikacija ir tarpusavio supratimas yra būtini sėkmingam komandos darbui.
• Pasidalinti vaidmenys: Kiekvienas komandos narys turi savo vaidmenį ir atsakomybę.

4. Kokių asmenybių reikia komandai?

Pastaraisiais metais mokslininkai sutarė dėl penkių veiksnių, esančių visų kitų savybių pagrindu, kurie pavadinti „Didžiojo penketo“ asmenybės savybių modeliu (žr. 2 lentelėje). Šie aspektai daro teigiamą arba neigiamą įtaką komandai priklausomai nuo užduoties rūšies (West, 2011).

2 lentelė. „Didžiojo penketo“ asmenybės savybių modelis

Šaltinis: paruošta pagal West, 2011; Northouse, 2009; Robbins, 2003.

4.1. Komandinių vaidmenų identifikavimas

Asmenybės savybių ir darbo rezultatų sąryšio tyrimai parodė, kad visų profesijų grupių darbo rezultatus tiesiogiai įtakojo jų stropumas (Robbins, 2003). Šiuos žmones, anot West (2011), vertina ir kiti komandos nariai, nes jais galima pasikliauti ir garantuoti, kad jiems paskirtas darbo dalis bus atlikta gerai, o visa komanda pasieks puikių rezultatų, ypač didinant produktyvumą ir atliekant planavimo užduotis.

Plačiausiai naudojama yra profesoriaus ir gerai žinomo žmogiškųjų išteklių problemų eksperto ir konsultanto Meridith Belbin (1993) pristatyta subalansuota komandos formavimo metodika, paremta individualių komandos narių vaidmenų klasifikacija.

Belbin modelis išskiria 9 skirtingus elgsenos komandoje stereotipus, kurie apibūdina žmonių elgesio tipus kitų komandos narių atžvilgiu, derinant bendrus veiksmus ir siekiant bendro tikslo. Modelyje kiekvienas vaidmuo yra apibrėžtas pagal šešis faktorius: asmenybė, protinis gebėjimas, turimos vertybės ir motyvacija, sferos apribojimai, patirtis ir vaidmens mokymasis (Aritzeta et al., 2007). Komandinių vaidmenų aprašymai pateikti 3 lentelėje.

3  lentelė. Komandinių vaidmenų identifikavimas

Šaltinis: paruošta pagal Jay (2002); West, 2011; Raižienę ir Endriulaitienę, 2008; Kasiulį ir Barvydienę, 2003; Masiulį ir Sudnicką (2008).

4.2. Nariai, orientuoti į veiksmą, į žmones, į intelektą.

Pagal Masiulį ir Sudnicką (2008) jie gali būti skirstomi į tris grupes, kurios privalo būti atstovaujamos po lygiai, priešingu atveju komanda gali susidurti su įvairiais sunkumais:

1.   Orientuoti į veiksmą;

2.   Orientuoti į žmones;

3.   Orientuoti į intelektą.

Jeigu kiekvienas komandos narys turi vaidmenį, kuris atitinka tiek jo asmenybę, tiek įgūdžius, jis nesunkiai supranta, koks didelis yra jo įnašas ir svarba komandai. Tada narys pasieks didesnio pripažinimo ir įvertinimo, o komandoje vyks mažiau konfliktų, nebus konfrontacijos, nes žmonės vertins savo unikalų įnašą ir nekonkuruos dėl vaidmenų su kitais komandos nariais. Šie veiksniai   didina motyvaciją ir stiprina moralę, todėl galima teigti, kad jeigu jau sukurta stipri komandą, kurioje kiekvienas turi savo vaidmenį, tolimesnis sėkmės siekimas kur kas lengvesnis (Jay, 2002)

5. Komandų svarba, jų tipai ir sėkmingos komandos bruožai

Kodėl komandos yra svarbios?

• Didina efektyvumą: Komandos gali atlikti užduotis greičiau ir efektyviau nei individualūs darbuotojai.
• Skatina inovacijas: Daug galvų dažnai sugalvoja geresnių idėjų.
• Gerina motyvaciją: Darbas komandoje gali padidinti darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją.
• Pagerina sprendimų priėmimą: Įvairių perspektyvų derinimas leidžia priimti geresnius sprendimus.

Komandų tipai:

• Darbo komandos: Sukuriamos siekiant atlikti specifines užduotis.
• Projektų komandos: Sudaromos tam tiram projektui įgyvendinti.
• Virtualių komandų: Nariai dirba nuotoliniu būdu.
• Savarankiškos komandos: Turi didelę autonomiją sprendimų priėmime.

Sėkmingos komandos bruožai:

• Atidus tikslų nustatymas: Komandos nariai aiškiai supranta, ko siekia.
• Efektyvi komunikacija: Atviras ir sąžiningas bendravimas.
• Pasitikėjimas: Komandos nariai pasitiki vienas kitu.
• Pagarba įvairovės: Vertinami skirtingi požiūriai ir įgūdžiai.
• Nuolatinis tobulėjimas: Komanda nuolat mokosi ir tobulėja.

6. Komandos formavimo stadijos

3.    Normalizavimas. Šiame etape padidėja kolektyvo potencialas, išryškėja lyderiai, o apie juos buriasi grupės. Atsiranda visiems priimtinos normos, taisyklės ir tradicijos, todėl sumažėja įtampa, komandos nariai sėkmingiau tvarkosi su savo skirtingomis nuomonėmis ir daugiau dėmesio skiria pagrindinio tikslo siekimui. Net ir iškilus konfliktams, komanda juos išsprendžia nepažemindama ir nenuvertindama kurio nors vieno komandos nario.

4.    Branda (veikla). Čia prasideda efektyvus darbas, nes komandos narių energija nukreipiama bendros užduoties vykdymui. Visi gerai pažįsta vieni kitus ir supranta iš pusės žodžio, gerai išmano veiklos procesą, pasirenka tinkamiausius vaidmenis, jaučiasi patogiai. Lyderis gali daugiau atsakomybės perduoti komandai ir kištis į jos veiklą tik reguliariai susipažindamas su rezultatais ir užtikrindamas, jog komanda yra efektyvi ir reaguojanti į aplinką.

7. Komandos reikšmė gyvenime: bendradarbiavimo ir pasiekimų sinergija

Komanda – tai daugiau nei žmonių grupė. Tai sąveikaujančių individų junginys, kuriame kiekvienas narys atlieka svarbų vaidmenį siekiant bendro tikslo. Komandos vaidina svarbų vaidmenį tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.

Kodėl komandos yra svarbios?

• Sinergija: Kai žmonės dirba kartu, jie gali pasiekti daugiau nei dirbdami atskirai. Kiekvieno nario stipriosios pusės papildo kitų silpnąsias, o bendros pastangos leidžia įveikti didesnes kliūtis.
• Palaikymas ir motyvacija: Būti komandos dalimi suteikia priklausymo jausmą, palaikymą ir motyvaciją. Bendri tikslai ir pasiekimai stiprina tarpusavio ryšius ir skatina siekti dar didesnių aukštumų.
• Įvairovė: Skirtingos perspektyvos ir patirtys praturtina komandą ir leidžia priimti geresnius sprendimus.
• Mokymasis ir tobulėjimas: Dirbdami komandoje, galime mokytis iš kitų, įgyti naujų įgūdžių ir žinių.
• Kūrybiškumas: Bendradarbiavimas skatina kūrybiškumą ir inovacijas, nes skirtingos idėjos susijungia ir sukuria naujas galimybes.

Komandos vaidmuo įvairiose gyvenimo srityse:

• Šeima: Šeima yra pirmoji ir svarbiausia komanda, kurioje mokomės bendrauti, bendradarbiauti ir rūpintis vieni kitais.
• Draugystė: Draugų komanda suteikia emocinę paramą, padeda įveikti sunkumus ir džiaugtis gyvenimo akimirkomis.
• Darbas: Darbo komandos padeda pasiekti organizacijos tikslus, skatina inovacijas ir didina darbuotojų pasitenkinimą.
• Sportas: Sporto komandos ugdo komandinę dvasią, discipliną ir siekį pergalių.
• Bendruomenė: Bendruomenės komandos sprendžia vietos problemas, organizuoja renginius ir stiprina bendruomenės ryšį.

8. Naudota literatura

1.  Aritzeta el. al. Belbin’s Team Role Model: Development, Validity and Applications for Team Building. // Journal of Management Studies, 2007, No. 44(1), p. 96-118. – ISSN 0022-23
2. Beniušienė ir kt. Komandinio darbo ir organizacijos klimato sąryšio ypatumai. // Socialiniai tyrimai. – Vilnius, 2005. Nr. 1 (5), p. 38-45. – ISSN 1392-3110
3. Dromantas M. Komandinio darbo ypatumai smulkaus ir vidutinio verslo organizacijose. http://www.elibrary.lt/resursai/Konferencijos/SLK_konf_medziaga/mykolas.pdf
4. Dromantas M. Komandinio darbo vaidmuo šiuolaikinėje darbo organizacijoje. // Viešoji politika ir organizavimas. – Vilnius: 2007. Nr. 22. p. 29-40. – ISSN 1648-2603
5. Jay R. How to build a great team. – London: Ashford Colour Press, 2002. – 176 p. – ISBN -10: 0273663232
6.       .   Kasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. – Kaunas: Technologija, 2003. – 327p.
7. Masiulis K., Sudnickas T. Elitas ir lyderystė: vadovėlis. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. – 296 p. – ISBN 978-9955-19-066
8. Seilius A., Šimanskienė L. Grupė ir komanda: ar galima dėti lygybės ženklą? // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. – Kaunas: VDU, 2008, Nr. 48, p. 107-121. – ISSN 1392-1142
9. Vijeikis J. Grupės, komandos ir jų narių vaidmenys. // personalo vadybos teorijos ir praktikos aktualijos : mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2006, p. 23-33
10. Vijeikis J., Vijeikienė, B. Komandinio darbo pagrindai. – Vilnius: Rosma, 2000. – 134 p. – ISBN 998600294X.