KANTRYBĖ

1. Kantrybė - kas tai?

Kantrybė yra viena iš tų savybių, kurią atrodo paprasta ugdyti. Teoriškai, mintis, kad kažko reikės laukti, mums atrodo lengva, tačiau praktiškai būna daug sunkiau. Kai iš tikrųjų susiduriate su sunkia situacija, visa kantrybės samprata tampa vis sudėtingesnė, ir tuo metu pasitelkti kantrybę būna išties sunku.

Kantrybė yra labai svarbus verslumo įgūdis, nes ji lemia verslo sėkmę ir tvarumą. Ji svarbi strateginiam augimui. Sėkmingam verslui sukurti dažnai reikia laiko.

Kantrybė leidžia verslininkams strategiškai planuoti, nusistatyti ilgalaikius tikslus ir nuosekliai jų siekti, nesitikint greitų rezultatų.

- Atsparumas nesėkmių akivaizdoje: Kantrybė padeda verslininkams išlikti susitelkusiems į savo ilgalaikę viziją, net kai iškyla trumpalaikių sunkumų ir nesėkmių.

- Tinklų kūrimas: Reikšmingiems verslo santykiams ir partnerystei užmegzti reikia laiko. Kantrybė yra labai svarbi norint užmegzti pasitikėjimą ir santykius su klientais, investuotojais ir partneriais.

- Santykiai su klientais: Ryšiai su klientais: lojalių klientų bazės puoselėjimui reikia nuolatinių pastangų ir laiko. Kantrybė padeda suprasti klientų poreikius, užtikrinti puikų aptarnavimą ir veiksmingai spręsti problemas.

Apibendrinant galima teigti, kad kantrybė yra vienas iš pagrindinių minkštųjų įgūdžių, kuriuo grindžiami daugelis verslumo aspektų. Ji leidžia verslininkams orientuotis verslo plėtros sunkumuose, užmegzti tvirtus santykius, priimti pagrįstus sprendimus ir pasiekti ilgalaikės sėkmės.

2. Kantrybė ir sąmoningumas

Jūs negalėsite praktikuoti kantrybės, jei nebūsite dėmesingi patys sau. Pirmiausia, svarbu bus analizuoti kiekvieną situaciją, su kuria susidursite, ir savo reakciją į ją. Susidūrę su diskomfortu, nepatogumais ar sunkumais, kurie yra neišvengiama gyvenimo dalis, turite pasistengti tai ištverti ramiai, stabiliai ir sąmoningai.

Ką daryti, kai kantrybė dingsta ten, kur ji buvo?

Kartais staiga dingsta kantrybė situacijoje, kurioje jinai ilgą laiką buvo.

Pavyzdžiui, žmogus, šiaip jau kantrus, staiga pradeda visiškai nekantriai, nepakančiai reaguoti į viršininko žodžius arba tuos sunkumus, kuriuos jis anksčiau darbe pakeldavo visiškai lengvai.

- Galima sakyti: „Kur dingo mano kantrybė? Kas pasidarė, juk aš anksčiau taip lengvai visa tai pakeldavau?“

- Reikėtų paklausti savęs, kodėl nebėra stimulo, motyvacijos atlaikyti tą diskomfortą, kuris anksčiau buvo lengvas?

- Tai reiškia, jog jūs nebetikite ta situacija, nebetikite, kad yra kažkas daugiau, dėl ko jums vertėtų prisitaikyti šitose aplinkybėse, susitaikyti ir pakentėti.

- Galbūt nesąmoningai dingo tikėjimas, kad yra verta tai daryti.

Tokiu atveju reikėtų pasigilinti į pačią situaciją ir labai paprastai paklausti:

-   „Ar apskritai man tai yra reikalinga?“

-    Nesvarbu, kad protas gali galvoti: „Man to reikia“, bet jeigu pasąmonėje atsiranda pojūtis, kad to nereikia, iš to nieko gero nebus.

-    Žinoma, kartu su tuo dingsta, tirpsta ir kantrybė.

-   Ir atvirkščiai: jeigu mes vis dėlto suvokiame, kad tai yra neišvengiama, pasitelksime kantrybę.

Pavyzdžiui, kada mokomės kokios nors kalbos, pradžioj mums yra labai sunku ir reikia daug kantrybės, kad išmoktume. Mokomės vieną žodį, du, tris, tačiau dar negalime sudėlioti sakinių, bendrauti. Tada reikia kantrybės. Bet žinome, kad ateityje tai padės bendrauti, – štai iš kur gimsta kantrybė.

Panašiai ir visuose kituose procesuose: jeigu žinote, kad situacijos neišvengsite, kad nebus kitaip, kad tiesiog reikia kantrybės, nukreipkite sąmonę į tikslą, aiškiai matykite tikslą – tuomet ir kantrybės bus daugiau.

3. Kantrybės ugdymo būdai

Gera žinia ta, kad net patys nekantriausi žmonės gali ugdyti savo kantrybę. Kiekvienas turime daug galimybių, atsižvelgiant į neišvengiamus nemalonumus, susierzinimus ir neplanuotus iššūkius, kurie atsiranda visiems! Norite pagerinti savo kantrybę? Privalote praktikuoti kantrybę.

- 7 patarimai ugdyti kantrybę:

1) Pauzė ir kvėpavimas. Kai pradėsite jausti nekantravimą ir stresą kažko laukiant, pradėkite giliai kvėpuoti. Tokiu būdu jūsų nervų sistema sulėtės. Pastebėsite, kad dažniausiai giliai įkvėpę ir iškvėpę 10 kartų jūs jau būsite išlaukę ilgą arba visą laukimo laiką. Kvėpavimas taip pat padės jums sutelkti dėmesį ir ramiau reaguoti į situaciją.

2) Nustokite priešintis. Ar kada pastebėjote, kad kai susiduriate su neplanuotais sunkumais ar iššūkiais jūsų nuotaika tampa bloga, tačiau viskas tampa suvaldoma, kai nustojate priešintis ir pradedate analizuoti situaciją?

Kai susiduriate su neplanuotais nepatogumais ir juos bandote priimti ramiai, jūsų nuotaika išlieka tvirta ir jūs tampate kantresni. Tai yra jėga, kuri leidžia jums valdyti savo reakciją į nepageidaujamas aplinkybes. Dažniausiai jus jaudina ne išoriniai veiksniai, o jūsų pačių reakcija.

Kaip kontroliuoti save, kai kyla pavojus nekantrumui? Svarbiausia yra sumažinti pasipriešinimą, kurį pradedate jausti negalėdami valdyti situacijos. Tai nereiškia, kad jūs nuolat turite būti patenkinti, kad ir kas vyktų aplink. Greičiau tai reiškia, kad jūs turite leisti tam laikui praeiti ir nesipriešinti tam. Suvokti, kad jūs to nepakeisite.

3) Pripažinkite nekantrumo padarinius. Atkreipkite dėmesį į tai, kas verčia jus jaustis nekantriai, ir paklauskite savęs:

·       Ar aš kontroliuoju situaciją? Jei ne, ką aš galiu kontroliuoti šią akimirką?

·       Ar nekantrumo jausmas padeda išspręsti problemą?

·       Kokia emocija būtų naudingesnė už nekantrumo jausmą?

4) Atraskite pamoką sunkioje akimirkoje. Analizuokite situaciją, kurioje esate. Ar joje galėtumėte atrasti pamoką, kuri galėtų turėti teigiamos įtakos jūsų gyvenimui? Galbūt būtent ši situacija gali padėti jums išspręsti kažkokias problemas?

Galbūt tai laikas, kurį galite skirti naujos veiklos atradimui arba savo kantrybės kontroliavimo praktikai?

5)  Protingai išnaudokite laiką. Kai turite laiko (kažko laukiate), kaip jį išnaudosite? Užuot sutelkę dėmesį į tai, ko jūs turite laukti, sutelkite dėmesį į kažką kita, kam paprastai laiko nerandate.

Galų gale, pagalvokite, kaip dažnai susiduriate su „papildomu laiku“? Tikriausiai nelabai dažnai. Išnaudokite tą laiką medituodami, skaitydami straipsnį, klausydamiesi mėgstamos muzikos, rašydami ką nors malonaus mylimajam ar praktikuodami dėkingumą.

6)  Išbandykite „Mini meditaciją“. Savo “laisvo laiko pertraukėlę” išnaudokite medituodami, tai jums padės numalšinti nusivylimą ar pyktį. Paieškokite įvairių meditacijos būdų internete, atraskite sau tinkamiausią ir išbandykite.

7)  “Susidraugaukite” su situacija. Stebėkite savo impulsą suvokti situaciją kaip jums nepalankią ar nesąžiningą. Vietoj to, nusikratykite bet kokio pykčio ar nusivylimo ir priimkite tai kaip užuominą, kad jums reikia akimirkos, kad galėtumėte sustoti ir viską apgalvoti. Jei pakeisite savo mintis apie kliūties prasmę, turėsite ramesnį, aiškesnį protą ir požiūrį, kad ir kur būtumėte.

Ši nuoroda https://dharma.lt/kantrybe/ padės jums susipažinti su kitais aspektais šia tema.