2. TEMA. EMOCINIS RAŠTINGUMAS

1. Kas yra emocinis raštingumas?

Terminą „emocinis raštingumas“ 1997 m. pasiūlė Klodas Steineris (Claude Steiner). Steineris manė, kad emocinis raštingumas yra svarbiausia priemonė, padedanti žmonėms, ypač vaikams, tvarkytis su savo emocijomis ir taip pagerinti jų gyvenimo kokybę. Steineris taip pat suskirstė emocinį raštingumą į penkias atskiras dalis:

1)  savo jausmų pažinimas,

2)  empatijos jausmas,

3)  mokymasis valdyti savo emocijas,

4)  emocinių problemų sprendimas,

5)  viso to sujungimas, dar vadinamas emociniu sąveikavimu.

Emocinis raštingumas - gebėjimas suprasti, išreikšti ir veiksmingai valdyti emocijas - yra labai svarbus suaugusiųjų įgūdis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

Suaugusiųjų emocinis raštingumas apima supratimą, kaip emocijos pasireiškia ir keičia žmogaus elgesį bei mąstymą.

Nagrinėdami praktines emocinio raštingumo ugdymo strategijas, siekiame suteikti suaugusiesiems priemonių, reikalingų orientuotis sudėtingoje emocinėje aplinkoje.

Aštuonios pagrindinės emocijos /Robert Plutchik/:

1.   Liūdesys

2.   Baimė

3.   Pasibjaurėjimas

4.   Pyktis

5.   Džiaugsmas

6.   Nuostaba

7.   Smalsumas

8.   Viltis

 Kt.: laimė, nerimas, meilė, depresija, panieka, išdidumas, gėda, pavydas.

https://www.moksleiviai.lt/wp-content/uploads/2021/02/LMS-renginio-skaidres.pdf

• Per valandą išgyvename apie 30 emocijų.
• Kasdien išgyvename apie 500 emocinių būsenų.
• Džiaugsmas, pasitenkinimas savimi dažnai kaitaliojasi su nepasitenkinimu, neviltimi.
• Nerimas, įtampa, nusivylimas viskuo. Tai lemia: abejingumo ir tuštumos pojūtis. Šis jausmas kyla supratus, kad vaikystė jau baigėsi, o tu dar nesi suaugęs.

Kadaise emocijos menkai kam rūpėjo, dabar jų reikšmė imama pripažinti.

Štai sakoma: „Žmonės yra pikti ir nusivylę, todėl turime juos išklausyti.“ Įdomu, kad dažniausiai tokios frazės suskamba tuomet, kai minia ne šiaip sau pyksta, o reiškia agresiją. Pastaruoju metu kalbama apie judėjimų, tokių kaip šeimos maršas, dalyvių pyktį.

Emocijos nebūna blogos ir geros, nebent – malonios ir nemalonios. Jos visada perduoda informaciją, kurią reikia išgirsti. Konkrečiai pyktis gali transliuoti nepatenkintus lūkesčius (tiek savo, tiek kitų), peržengtas ribas ir pan. Jis suteikia energijos ginti save. 

2. Kodėl emocinis raštingumas yra svarbus?

Emocinio raštingumo ugdymas gali padėti gyventi visavertiškesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą. Emocinio raštingumo ugdymas - nuo emocijų atpažinimo ir įvardijimo iki empatiško išklausymo ir konfliktų sprendimo būdų - gali padėti pagerinti emocinį intelektą, kuris apima ne tik emocijų atpažinimą ir identifikavimą.

Kuo tiksliau suprasime, kokia tai emocija, tuo geriau galėsime atliepti poreikius, Pvz.

-     Jei liūdna ir vieniša – apkabinti ar kitaip išreikšti šilumą.

-     Jei jaučia šleikštulį daržovėms – po truputėlį pratinti, nes daržovės sveika.

-     Jei pikta, – pasiguosti, kad ir mums kartais pikta, kai reikia eiti į darbą.

Bet kokiu atveju stengsimės suprasti emocijas ir reaguoti į jas kaip į geras ir tinkamas.

O jei, atvirkščiai, ignoruosime emocijas – jos niekur nedings, tik virs sudėtinga raizgalyne, kurioje be galo sunku suprasti, ką jauti ir ko išties nori.

Tačiau emocijos nėra įsakymai, o lėkščių mėtymas yra elgesys, kurio nereikia besąlygiškai priimti. Geriau kaip tik paskatinti tinkamesnį elgesį poreikiams reikšti ir šiukštu nepulti gėdinti, esą elgesys netinkamas.

Įsišėlusią minią mokyti emocinio raštingumo greičiausiai šiek tiek per vėlu, nors ir norėtųsi, kad geriau atpažintume bent keletą svarbiausių jausmų, juos priimtume ir spręstume tikrąsias problemas, dėl kurių dega krūtinės.

Tačiau tegul nusigraužia nagus visi pastaruosius 20 metų formavę švietimo sistemą. O ir dėstyti savo protingas interpretacijas, ką išties jaučia nešantieji Vyčius ir koks ekonominis nesaugumas slypi už išsiliejimo ant mažumų grupių – taip pat nebūtų labai pagarbu. Tačiau ką man daryti su savo baime, pykčiu ir bejėgiškumu? Gal šiek tiek atsipūsti ir prisijungti prie patogiai įsitaisiusiųjų Vilniuje, Paupio rajone, kurie vis kviečia – „ne maištauti, o maistauti“? Ar turiu teisę atsitraukti nuo naujienų ir ramiai mostaguoti kojomis ant sudedamos kėdutės prie ežero, kai planeta svyla, kai migrantai įstrigę tarp dviejų sienų, kai socialinėje medijoje artimieji menkina vieni kitus? Mano atsakymas – taip, galiu prisėsti ir atsukti veidą į saulę ir vėją, tačiau tai ne tas pats, kas likti sėdėti ant sulankstomos kėdutės pernelyg ilgai.

3. Keletas būdų, kaip pasiekti emocinį raštingumą:

•  Pasiekti emocinį reguliavimą.
• Toleruoti konfrontaciją ir stiprias kitų žmonių emocijas.
• Pripažinti klaidas.
• Būkite sąžiningi.
• Suvokti nerimą.
• Prašyti pagalbos ir paramos.
• Būkite aktyvūs.
• Nustatykite savo vertybes ir vadovaukitės jomis.