ĮVADAS Į EMOCINĮ INTELEKTĄ

1. Emocinio intelekto samprata ir reikšmė.

Emocinis Intelektas - žmogaus sugebėjimas atpažinti savo emocijas bei suprasti kitų žmonių emocijas.

Teigiama, jog sėkmingi įmonių vadovai pasižymi ne tik (ir ne tiek) planavimo ar finansavimo išmanymu, kiek gera emocine kompetencija.

Ši kompetencija paaiškina, kodėl yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kurių IQ gana vidutinis. Be to, emocinis intelektas įvardijamas kaip svarbus reikalavimas praktiškai bet kuriam lyderiui ar vadovui.

2. Kodėl emocinis intelektas yra svarbus?

Emocinio intelekto ugdymas gali padėti gyventi visavertiškesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą. Emocinio intelekto ugdymas - nuo emocijų atpažinimo ir įvardijimo iki empatiško išklausymo ir konfliktų sprendimo būdų - gali padėti pagerinti emocinį intelektą, kuris apima ne tik emocijų atpažinimą ir identifikavimą.

Emocinio intelekto svarba organizacijose niekada nebuvo tokia akivaizdi ir svarbi kaip šiandien. Emocinis intelektas darbe gali turėti didelę įtaką bendradarbiavimui, konfliktų sprendimui, lyderystei ir bendros darbo atmosferos kūrimui.

Tai yra gebėjimas suprasti savo jausmus bei juos valdyti, taip pat suvokti kitų žmonių emocijas ir į jas tinkamai reaguoti. Emocinis intelektas neabejotinai atlieka svarbų vaidmenį socialiniame ir mokymosi procese.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur dominuoja tarpasmeniniai santykiai, emocinis intelektas tampa esminiu aspektu tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Emocinio intelekto reikšmę taip pat lemia tai, jog jis padeda individo adaptacijai nuolat kintančioje aplinkoje bei sprendžiant kasdienius iššūkius.

Emocinis intelektas darbo vietoje gali turėti didelį poveikį bendrovei ir jos darbuotojams. Darbe emocinio intelekto svarba yra neabejotina, nes jis padeda suvaldyti sunkias situacijas, sklandžiau bendrauti su kolegomis ir efektyviau spręsti problemas. Turėdamas stiprų emocinį intelektą, darbuotojas gali lengviau įveikti stresą, išlikti ramus konfliktiniuose pokalbiuose ir palaikyti pozityvų santykių klimatą.

Efektyvus emocinis intelektas darbe taip pat padeda skatinti komandinį darbą bei gerinti bendradarbiavimą tarp skirtingų departamentų ar lyderių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad emocinis intelektas darbo vietoje turi didelę įtaką motyvacijai ir pasiekimams.

Darbuotojai su aukštu emociniu intelektu dažniausiai pasižymi gebėjimu valdyti savo emocijas ir suprasti kitų jausmus bei reakcijas. Tokie žmonės lengviau susidoroja su iššūkiais, yra linkę rasti kūrybinius sprendimus bei greičiau prisitaiko prie besikeičiančios organizacijos aplinkos.

Be abejo, gerai ištobulintas emocinis intelektas leidžia efektyviau komunikuoti, palaikant konstruktyvius santykius tiek su kolegomis, tiek su vadovais ar klientais. Taigi galima teigti, kad tinkamai plėtojamas ir vertinamas emocinis intelektas ne tik pagerina individualius rezultatus darbe, bet taip pat sumažina konfliktų skaičių bei didina bendradarbiavimo efektyvumą organizacijoje.

Gebėjimas adekvačiai reaguoti į stresą ar sunkumus gali paveikti ne tik žmogaus gerovę, bet ir jo bendradarbiavimo su kolegomis efektyvumą bei organizacijos veiklos rezultatus.

Todėl supratę emocinio intelekto svarbą organizacijose bei kasdieniame gyvenime galime gerinti savo tarpasmeninius santykius, padidinti savo produktyvumą bei pasiekti aukštų tikslų.

3. Kokie yra emocinio intelekto elementai?

Emocinio intelekto elementai apima įvairias savybes, kurios leidžia mums suprasti ir valdyti savo emocijas bei bendrauti su kitais.

Vienas iš svarbiausių emocinio intelekto elementų yra emocinis sąmoningumas arba gebėjimas atpažinti savo jausmus, suprasti jų priežastis bei reikšmę. Tai leidžia mums būti sąmoningiems savo emocijų ir veiksmų atžvilgiu, padeda išvengti impulsyvių sprendimų ar neadekvataus elgesio tam tikrose situacijose.

Kitas svarbus emocinio intelekto elementas yra emocinis reguliavimas – gebėjimas valdyti savo emocijas, stresą ir įveikti iššūkius. Tai labai naudinga ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe – sugebėjimas ramiai reaguoti į sunkias situacijas ar konfliktus stiprina santykius su kolegomis bei padeda efektyviau bendradarbiauti komandoje.

4. Emocinio intelekto ugdymo metodikos ir praktikos

Emocinio intelekto lavinimo būdai apima įvairias veiklas, skirtas stiprinti ir tobulinti gebėjimus valdyti savo emocijas bei suprasti kitų jausmus.

-    Vienas iš efektyviausių emocinio intelekto ugdymo būdų yra emocijų ir jausmų išrašymas.

Tai procesas, kuriuo žmonės užrašo savo jausmus, mintis ir reakcijas į skirtingus gyvenimo įvykius.

-   Dar vienas svarbus emocinio intelekto ugdymo būdas yra empatijos praktika. Skatindami empatiją, žmonės mokosi dėmesingiau klausytis kitų bei suvokti jų emocijas ir poreikius.

Tai padeda geriau bendrauti su aplinkiniais ir sukurti stipresnius tarpusavio santykius tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

Kitas veiksmingas emocinio intelekto ugdymo būdas – meditacija. Ji padeda žmonėms atsipalaiduoti, susitelkti į dabartį ir geriau suprasti savo vidinius procesus bei reakcijas.

Reguliariai praktikuojant meditaciją galima pagerinti emocinį santykį su aplinka bei sumažinti stresą, konfliktines situacijas darbe ar kasdieniniame gyvenime.

Pasaulyje yra sukurta daugybė EI ugdymo programų, kurios vykdomos jau daugiau kaip du dešimtmečius. Jose naudojami tokie metodai, kaip:

• meno terapija,
• situacijų modeliavimas,
• vaidmenų žaidimai.

Tiesa, Lietuvoje šios programos dar yra naujovė. 

Kiekvienam, norinčiam ugdyti savo emocinį intelektą, reiktų:

-       dažniau ir atidžiau stebėti, analizuoti savo emocines reakcijas, kūno kalbą;

-       sekti, kaip susisieja elgesys su jausmais;

-       svarbu neužgniaužti savo jausmų, o ieškoti priimtinų būdų juos išreikšti;

-       ugdyti savo emocinę atmintį ir empatiją;

-       mokytis dėmesingai klausytis ir suprasti kitus.

Kartais tiesiog pakanka paklausti kito žmogaus, kaip jis jaučiasi, kad pagilintum savo supratimą ir pasitikrintum, ar supranti, kokie yra tikrieji žmogaus jausmai.

Daugiau skaitykite: https://psichika.eu/blog/nepervertinkite-iq-sekme-net-80-proc-lemia-emocinis-intelektas/

5. Etinis emocinis intelektas – svarbus aspektas organizacijose

Etinis emocinis intelektas yra svarbus aspektas organizacijose, nes jis susijęs su darbuotojų moraliniais principais ir santykiais su aplinkiniais.

Organizacijos, kurios skatina etinį emocinį intelektą tarp darbuotojų, dažniau pasižymi aukštesne įmonės kultūra ir efektyvesniu bendradarbiavimu.

-   Etinis emocinis intelektas padeda darbuotojams elgtis sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai tiek su savo kolegoms, tiek su vadybos personalu.

-   Taip pat jis skatina gebėjimą empatiškai suprasti kitus žmones bei adekvačiai reaguoti į konfliktines ar jautrias situacijas darbe.

-   Tačiau netikėtai šis aspektas taip pat tampa esminiu organizacijų veiklos dalių sąveikos elementu.

-       Praktikuojant etinį emocinį intelektą darbo vietoje, kur skatinamas pilietiškumas ir darnūs santykiai tarp kolegų bei lyderio – didinama ne tik kolektyvo bendrystė ar motyvacija, bet taip pat ugdomi gebėjimai analizuoti situacijas iš moralinių pozicijų bei skatinama priimti etiškai pagrįstus sprendimus.

Taigi, supratę svarbų etinio emocinio intelekto vaidmenį organizacijoje kaip veiksnio, formuojančio organizacinę kultūrą, bei efektyvaus bendradarbiavimo indikatoriaus – galime pabrėžti jo reikšmę ne tik individualaus asmens gyvenime ar šeimoje, bet taip pat unikalią vertę organizaciniam kontekste.

Šiuolaikiniame versle vis labiau vertiname ne tik technologines inovacijas ar finansinius rodiklius, bet ir žmogiškuosius santykius bei moralines vertybes, kurias puoselėdami galime siekti ilgalaikių ir darnių organizacijos tikslų bei klestėjimo

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad emocinis intelektas nėra fiksuotas gebėjimas – jis tobulinamas visą gyvenimą per įvairias patirtis, bendraujant su kitais žmonėmis bei susiduriant su įvairiomis situacijomis. Taigi reguliarūs praktiniai veiksmai ir sąmoningas savo jausmų pažinimas gali turėti didelę teigiamą įtaką individualiam tobulėjimui tiek asmeniniame, tiek profesiniame kontekste.

Emocinis intelektas yra svarbus veiksnys, kuris darbe ir kasdieniame gyvenime gali paveikti bendravimą, sprendimų priėmimą ir santykius su kitais žmonėmis.

Vertinant emocinį intelektą organizacijų kontekste, galima pastebėti, kad aukštas emocinio intelekto lygis susijęs su efektyviau tvarkomomis konfliktinėmis situacijomis ir gebėjimu suvokti bei valdyti savo bei kitų jausmus.

Organizacijose, kuriose skatinamas emocinis intelektas tarp darbuotojų, pastebimas geresnis bendradarbiavimas, didesnis pasitikėjimas kolegomis ir mažiau streso bei konfliktų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į etinio emocinio intelekto aspektą organizacijose.

-    Etinis emocinis intelektas reiškia sugebėjimą suprasti kitus bei elgtis su jais, gerbiant pagrindinius etikos principus bei vertes.

Šis aspektas yra nepaprastai svarbus organizacijoms, siekiančioms sukurti sveikas darbo sąlygas ir skatinti sąžiningumą bei pagarba kolegoms. Tinkamai išvystytas etinis emocinis intelektas organizacijoje leidžia efektyviau spręsti etikos klausimus ir nukreipti kolektyvines pastangas į bendrą gėrį.

6. Emocinio intelekto vertinimas ir įvertinimas

Emocinio intelekto vertinimas ir įvertinimas yra svarbus etapas, siekiant suprasti žmogaus gebėjimus valdyti jausmus, emocijas bei santykius su kitais.

Ši vertinimo priemonė gali būti įvairių formų:

•        pradedant psichologine apklausa ir testais,
•        baigiant praktiniu elgesio stebėjimu.

Vertinant emocinį intelektą, svarbu atsižvelgti į asmenybės unikalumą bei situacijos kontekstą. Priešingai nei kitos intelekto rūšys, emocinį intelektą įvertinti yra sudėtingiau dėl jo subjektyvumo ir individualumo.

-       Vertinant emocinį intelektą organizacijoje ar darbo vietoje reikia atsižvelgti į tai, kaip šie gebėjimai veikia tarpasmeninius santykius, komandos bendradarbiavimą bei sprendimų priėmimą.

-     Darbe emocinis intelektas gali būti vertinamas naudojant 360 laipsnių grįžtamąją informaciją iš kolegų ir vadovų ar stebint darbuotojo elgesį skirtingose situacijose.

-     Vertinant organizacijos narių emocinį intelektą svarbu nepamiršti individualios plėtros galimybių bei prisitaikymo prie kintančių aplinkybių svarbos. Taigi, emocinio intelekto vertinimas organizacijoje atspindi bendrą kolektyvinę pažangą ir adaptacijos potencialą.

Daugiau skaitykite https://klausiu.lt/emocijos/

                               https://klausiu.lt/nerimas/

                               https://klausiu.lt/laimes-hormonas/

                             https://klausiu.lt/stiprinkite-santykius-su-empatija-gilinkite-rysius/