SKAITMENINIS SAUGUMAS

1. Pažintis su interneto grėsmėmis. Kaip apsisaugoti?

Tai viena iš aktualiausių temų šiais laikais. Interneto grėsmių yra įvairių: technologinės grėsmės, duomenų praradimas, grėsmės privatumui, socialinės grėsmės (priekabiavimas, smurtas, patyčios, netinkamas turinys ir pan.). Apsisaugoti nuo grėsmių internete galime tik jas suvokdami ir saugodamiesi asmeniškai. Svarbu vadovautis taisykle „pirma pagalvok, paskui spausk“. Plačiau apie grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti skaitykite čia.

Kiekviena kompiuterizuota darbo vieta, turinti interneto prieigą, gauna ne tik naudingą informaciją ir informacines paslaugas, jai taip pat gresia visi internete slypintys pavojai.

Kokios yra grėsmės naršant internete? Sužinok paspaudęs kortelę Apversti.

Galima išvardinti tokias priežastis, dėl kurių pažeidžiami kompiuteriai:

• Vartotojams dažnai trūksta žinių apie interneto pavojus,

• Parduodami nauji kompiuteriai dažnai nėra pakankamai apsaugoti nuo interneto grėsmių,

• Vartotojai nesinaudoja (dėl žinių, laiko ar noro trūkumo) pigiomis ar nemokamomis techninėmis priemonėmis, skirtomis padidinti kompiuterio saugumą.

Apsaugos nuo grėsmių priemonės:

2. Kompiuterio apsauga: interneto užkarda, antivirusinės programos

Pagrindinės technologinės grėsmės – tai internetu plintantys virusai, nepageidaujamos ir kenkėjiškos programos, galimybė įsibrauti į kompiuterį. Įsivaizduokite virusą kaip nekviestą kaimyną, kuris, patekęs į jūsų namus (t.y., kompiuterį), pradeda trukdyti jo veikimui, „užkrėsdamas“ kitas programas. Šie virusai gali atkeliauti iš įvairių šaltinių: pradžioje jie gali atrodyti kaip nekalti el. laiškai ar programėlių atsisiuntimai, bet vėliau tampa tikromis problemomis, kurios gali sulėtinti kompiuterį, sunaikinti svarbius failus ar net pavogti jūsų asmeninę informaciją.

Tarptautinės kibernetinio saugumo kompanijos video apie kibernetinį saugumą puikiai iliustruoja, kokia grėsmes galime patirti naršant internete, ir kokiomis priemonėmis nuo šių grėsmių galime apsisaugoti. 

Šaltinis: kaspersky.com/blog

Apsaugos priemonės nuo šių grėsmių – tai nuolat atnaujinama antivirusinė programa, apgalvotai siunčiama ir diegiama programinė įranga, jos naujinimas, nereikalingų programų šalinimas, interneto užkarda. Antivirusinė programa – tai jūsų kompiuterio asmens sargybinis, kuris nuolat budi ir saugo nuo galimų grėsmių. Ji tarsi policininkas, kuris nuolat tikrina į jūsų kompiuterį patenkančią informaciją, ieško ženklų, kad kažkas ne visai taip, kaip turėtų būti. Radęs grėsmę, jis (antivirusinė programa) ją nukenksmina ir užkerta kelią bet kokiems galimiems pažeidimams. Daugiau apie kompiuterio apsaugą skaitykite šiame skyrelyje.

2.1. Užkarda

Užkarda (ugniasienė) – tai įranga (aparatinė arba programinė), sukurianti apsauginę sieną tarp jūsų kompiuterio ir interneto. Ji gali apsaugoti kompiuterį nuo daugelio įsilaužėlių bei kompiuterinių virusų ir kirminų.

 Ką gali ir ko negali užkarda:

 Gali

• apsaugoti nuo interneto virusų, kirminų, bandančių įsiskverbti į jūsų kompiuterį iš interneto

• apsaugoti nuo įsilaužėlių, atakuojančių jūsų kompiuterį

• neleisti nepageidautinoms programoms išsiųsti informacijos iš jūsų kompiuterio

 Negali

• apsaugoti nuo kompiuterių, kuriuos jūs laikote patikimais (pvz., kaimyninis vietinio tinklo kompiuteris)

• apsaugoti nuo interneto virusų, kirminų, kuriuos gaunate elektroniniu paštu, naršykle ar kitos programos pagalba

Dėmesio! nerekomenduojama kompiuterį jungti į tinklą (internetą), prieš tai neapsaugojus jo aparatine ar programine užkarda.

Aparatinė užkarda

Vietinį tinklą rekomenduojama apsaugoti specialiu įrenginiu – aparatine užkarda. Toks įrenginys turėtų uždrausti bet kokius prisijungimus iš interneto prie darbo kompiuterių. Tokią funkciją gali atlikti:

• Specializuotas įrenginys, atliekantis tik užkardos funkcijas

• Tinklo maršrutizatorius ar bevielės prieigos taškas (wireless access point) su galimybe filtruoti tinklo srautus.

• Įrenginys (serveris), atliekantis vidinio tinklo adresų transliavimo funkcijas.

Programinė užkarda

Net jei jūsų vietinis tinklas apsaugotas aparatine užkarda, nereikia pamiršti pavojų, kylančių iš to paties vietinio tinklo. Tai gali būti tiek priešiškai nusiteikęs kaimynas, kolega, tiek kompiuterinis virusas. Nuo tokių problemų gali apsaugoti programinė užkarda (Windows Firewall), įdiegta į jūsų kompiuterį. 

Ugniasienės vieta kompiuterių tinkle

Ugniasienės arba užkardos funkcijos

• Blokuoja išorinį ryšį su programomis, su kuriomis ryšys reikalingas tik vietinio tinklo viduje (pavyzdžiui, vietiniame tinkle esančiu duomenų bazės serveriu).

• Priklausomai nuo sudėtingumo, gali apsaugoti nuo įvairių TCP protokolo atakų, jei puolama iš už ugniasienės ribų.

• Gali specifiškai atpažinti ir blokuoti kai kurių paplitusių virusų ar kirminų siunčiamus paketus.

• Gali blokuoti Interneto serverius ar tinklo tarnybas (tarkim, Skype) jei šiame tinkle jungimasis prie jų nepageidaujamas.

2.2. Programinės įrangos atnaujinimas

Kompiuterio apsauga neapsiriboja tik užkarda ar antivirusine programa. Vienas svarbiausių žingsnių siekiant apsaugoti savo įrenginį nuo grėsmių yra reguliariai atnaujinti programinę įrangą. Tai užtikrina, kad kompiuteris veikia su naujausiomis saugumo priemonėmis, apsaugančiomis nuo žinomų grėsmių.

Kodėl svarbu atnaujinti programinę įrangą?

Kaip atnaujinti operacinę sistemą „Windows“?

1 žingsnis. Įjungti „Windows Update“:

• Pasirinkite Start > Settings > Update & Security > Windows Update.

• Spustelėkite Check for updates, kad patikrintumėte, ar yra naujinimų.

2 žingsnis. Įdiegti siūlomus atnaujinimus:

• Diekite visus „Critical Updates“ ir „Service Packs“, kuriuos siūlo sistema.

• Jei turite senesnę Windows versiją (pvz., „Windows 7“ ar „Windows 8“), įsitikinkite, kad ji vis dar palaikoma arba atnaujinkite į naujesnę, pvz., „Windows 10“ ar „11“.

3 žingsnis. Atlikti automatinius atnaujinimus:

• Rekomenduojama įjungti automatinius atnaujinimus, kad sistema pati parsisiųstų ir įdiegtų naujausius saugumo pataisymus.

• Atnaujinti būtina ne tik pagrindinius Windows OS komponentus bet ir papildomai įdiegtas programas (tokias kaip Adobe Acrobat Reader, Java, Winamp ir kt.). 

2.3. Antivirusinė programinė įranga

Internetu keliauja daugybė įvairių piktybinių programų – internetinių virusų bei kirminų. Jų galima sulaukti tiek elektroniniu paštu, tiek interneto pokalbių kanaluose, tiek per kitas elektroninio bendravimo priemones. Užkardos neapsaugo nuo virusų, atkeliaujančių elektroniniu paštu ar gaunamų naršant internetą, . Viena tinkamiausių priemonių tam – antivirusinė programinė įranga su nuolat atnaujinama virusų duomenų baze. Žemiau išvardintos kelios tokios sistemos:

• Avast! antivirus. viena iš populiariausių antivirusinių programų, kurią sukūrė Čekijos įmonė Avast Software. Ji išsiskiria aukšta apsaugos kokybe, prieinamumu ir intuityvia vartotojo sąsaja. Avast siūlo įvairius sprendimus, skirtus tiek namų vartotojams, tiek verslo klientams, o jos nemokama versija yra vienas dažniausių pasirinkimų dėl patikimos apsaugos nuo virusų, kenkėjiškų programų ir sukčiavimo svetainių. Avast! 4home – nemokama versija namų vartotojams.

• AVG Anti-Virus. Populiari antivirusinė programa, kurią sukūrė kompanija „AVG Technologies“, dabar priklausanti „Avast“ grupei. AVG AntiVirus suteikia vartotojams galimybę apsaugoti savo kompiuterį nuo įvairių kenkėjiškų programų, virusų, šnipinėjimo programų (spyware), išpirkos reikalaujančių programų (ransomware) bei kitų kibernetinių grėsmių.

AVG AntiVirus versijos

Pirmoji nemokama versija (AVG AntiVirus Free), kuri  suteikia pagrindinę apsaugą nuo virusų, kenkėjiškų programų ir pavojingų interneto svetainių. Tinka asmeniniam naudojimui tiems, kuriems nereikia pažangesnių funkcijų

Mokama versija (AVG Internet Security), kuri apima papildomą apsaugą nuo ransomware, užtikrina elektroninės bankininkystės saugumą ir apsaugo kameras nuo neteisėtos prieigos. Suteikia galimybę įdiegti programą keliuose įrenginiuose.

AVG Ultimate, tai pilnas apsaugos ir našumo optimizavimo paketas, apimantis „AVG Internet Security“ ir „AVG TuneUp“ įrankius.

Praktinė užduotis. AVG AntiVirus diegimas

Pabandykite įdiegti ir naudoti AVG AntiVirus apsaugos programą.

• Windows Defender. Microsoft priemonė, skirta piktybinėms programoms aptikti ir užtikrinti nuolatinę kompiuterio apsaugą. Skirta Windows operacinėms sistemoms.

• Lavasoft Ad-aware, skirta aptikti ir išnaikinti piktybines reklamines, šnipinėjimo ir panašias programas. Ad-aware Standard Edition – nemokama nekomerciniam naudojimui.

• McAfee VirusScan. Viena iš populiariausių ir ilgiausiai rinkoje esančių antivirusinių programų, kurią sukūrė ir plėtoja „McAfee Corp.“. Ši programinė įranga yra skirta apsaugoti kompiuterius nuo virusų, kenkėjiškų programų, šnipinėjimo programų ir kitų internetinių grėsmių. „McAfee VirusScan“ yra žinoma dėl savo veiksmingumo, stabilumo ir papildomų saugumo funkcijų.

• BitDefender. Tai pasaulyje pripažinta antivirusinė programinė įranga, kurią sukūrė Rumunijos įmonė „Bitdefender“. Ji siūlo įvairiapusę apsaugą nuo virusų, kenkėjiškų programų, išpirkos reikalaujančių virusų (ransomware), sukčiavimo svetainių (phishing), ir kibernetinių atakų. Bitdefender yra žinoma dėl savo efektyvumo, aukšto grėsmės aptikimo lygio ir mažo poveikio kompiuterio našumui.

• Norton Antivirus. Viena seniausių ir labiausiai pripažintų antivirusinių programų pasaulyje. Ši programinė įranga siūlo apsaugą nuo įvairių grėsmių, tokių kaip virusai, kirminai, Trojos arkliai, šnipinėjimo programos (spyware), išpirkos reikalaujančios programos (ransomware) ir kibernetinės atakos. Norton Antivirus yra nuolat atnaujinama, siekiant užtikrinti efektyvią apsaugą nuo naujausių grėsmių.

Jei jums kelia įtarimą iš interneto gautas failas, galite jį patikrinti ir nemokamomis „online” priemonėmis:

• http://www.kaspersky.com/scanforvirus – patikrinimas su Kaspersky Labs priemonėmis

• http://www.virustotal.com – patikrinimas, naudojant keletą skirtingų antivirusinių sistemų

2.4. Pavojų keliantys failai

Kita didelė problema yra pačių interneto vartotojų pernelyg didelis patiklumas. Internetas nėra saugi vieta, nes kartu su jums reikalinga informacija, čia jūs galite gauti ir pitkybinių programų, virusų. Siekdami piktavališkų tikslų, įsilaužėliai bei virusai specialiai suformuoja žinutes, kurios įtikina nieko neįtariantį vartotoją pažiūrėti prisegtus laiško priedus, įvykdyti atsiųstą programą. Dažnai tokių atakų aukos patiki suklastotu atgaliniu adresu (laiško laukas „Nuo:“), žinutės tema, specialiai parinktu žinutės tekstu (pvz. pasiūlymas įdiegti atsiųstas saugumo pataisas) ar kitais žinutės požymiais. Toks puolimo metodas vadinamas socialine inžinerija.

Štai keletas patarimų tiems, kuriems tenka peržiūrėti el. paštu ar kitomis bendravimo priemonėmis gautus failus:

• Niekada neperžiūrėkite prikabintų failų, gautų iš nepažįstamų asmenų tiek elektroniniu paštu, tiek pokalbių kanalais (IRC, Skype, ICQ ir kt.), tiek kitais būdais.

• Jei priedo nelaukėte – laikykite jį įtartinu, netgi jei jį siuntė gerai pažįstamas asmuo. Net ir Word dokumentas gali turėti įterptas žalingas programos instrukcijas.

• Prieš atidarant gautą Microsoft Office dokumentą, programoje Microsoft Word (Excel, Powerpoint ar pan.) pasirinkite Tools>Options, Security, Macro Security>Security Level, pažymėkite High.

• Įsitikinkite, ar laišką tikrai siuntė pasirašęs asmuo (paskambinkite jam arba paklauskite elektroniniu laišku ar naudodami bendravimo programas – Skype, ICQ ir pan.),

• Naudodami antivirusinę programą patikrinkite gautą failą dėl virusų. Gautą failą galite patikrinti ir su online antivirusinėmis priemonėmis, pvz., http://www.kaspersky.com/scanforvirus arba http://www.virustotal.com

• Atkreipkite dėmesį, ar žinutės tekstas logiškas – ar siuntėjas galėjo atsiųsti tokio turinio laišką su prisegtu failu?

2.5. Užduotis. Pasitikrink žinias

Atsakydamas(a) į klausimus pasitikrink ko išmokai kaip apsaugoti savo kompiuterį. Jei į daugumą klausimų atsakei neteisingai, verta grįžti ir dar kartą perskaityti šiame skyrelyje pateiktą medžiagą.

3. Privatumas ir duomenų apsauga

Pagrindinė duomenų saugumo užtikrinimo priemonė – atsarginis kopijavimas. 

Privatumas ir duomenų apsauga yra labai svarbūs aspektai, kai naudojatės internetu. Kai kurie patarimai apie tai, kaip saugoti savo privatumą ir duomenis internete, yra:

• Slaptažodžių saugumas – naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius kiekvienoje savo interneto paskyroje. Taip pat nereikėtų dalintis savo slaptažodžiais su kitais;

• Duomenų apsauga – užtikrinkite, kad jūsų įrenginiai ir programos būtų atnaujinti, norint išvengti duomenų nutekėjimų ir kitų saugumo pavojų;

• Saugus naršymas – venkite naudoti viešus Wi-Fi tinklus be saugumo, nes tai gali lemti duomenų vagystes. Taip pat būkite atsargūs, kur pateikiate savo asmens duomenis;

• Privatumo nustatymų naudojimas – dauguma interneto svetainių turi privatumo nustatymus, kurie leidžia jums kontroliuoti, ką ir kaip dalinatės su kitais;

• Duomenų saugyklos – stenkitės naudoti saugias duomenų saugyklas ir atsargiai rinkitės, ką laikote savo įrenginiuose ir internete.

Būkite atsakingi interneto vartotojai ir supraskite, kaip saugoti savo privatumą ir duomenis internete, imkitės veiksmų, kad apsaugotumėte save ir savo informaciją nuo kenkėjų.

3.1. Atsarginis kopijavimas

Atsarginis kopijavimas yra viena iš pagrindinių duomenų saugumo užtikrinimo priemonių. Jis leidžia apsaugoti svarbius duomenis nuo praradimo, sukelto dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:

1. Techninės klaidos. Kietųjų diskų gedimai, programinės įrangos klaidos ar kitos techninės problemos gali lemti duomenų praradimą.
2. Žmogaus klaidos. Duomenų ištrynimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (pvz., neteisingai atliktų operacijų) yra dažna problema.
3. Kenkėjiška programinė įranga. Virusai ir kitos kenkėjiškos programos gali pakenkti arba įterpti kodą, kuris sunaikina duomenis.
4. Natūralios katastrofos. Gaisrai, potvyniai ar kitos gamtos nelaimės gali sukelti fizinį žalos serveriams arba kompiuteriams su svarbiais duomenimis.
5. Vagystės. Duomenys gali būti pavogti kartu su įrenginiais.

Norint užtikrinti efektyvų atsarginį kopijavimą, svarbu:

• Reguliariai kurti atsargines kopijas.
• Laikyti kopijas skirtingose vietose (pvz., debesyje, laikmenose).
• Patikrinti atsarginių kopijų atkūrimo procesus ir įsitikinti, kad jos veikia kaip numatyta.
• Naudoti automatinį atsarginių kopijų kūrimą, kad sumažintumėte klaidų tikimybę.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad be atsarginių kopijų, reikia taikyti ir kitas duomenų saugumo priemones, tokias kaip šifravimas, tinklo saugumas, ugniasienės, antivirusinės programos ir kt.

3.2. Slaptažodžiai

Pagrindinė slaptažodžių paskirtis yra apsaugoti informaciją bei kitus kompiuterinius resursus: elektroninius laiškus, jūsų kompiuterio bylas, įrenginius ir panašiai. Slaptažodžius galima sulyginti su raktais nuo jūsų kambario durų – užrakinę duris jūs apsaugote kambarį nuo vagių, vandalų ar nuo nekviestų svečių. Įprasta, kad durų raktas yra unikalus, ir mažai tikėtina, kad kas nors suras kitą raktą, galintį atrakinti jūsų duris. Kuo rakto forma sudėtingesnė tuo bus sunkiau atrasti kitą tinkamą raktą. Tą patį galima pasakyti apie slaptažodį. Kuo slaptažodį lengviau atspėti, tuo jūsų informacija bus silpniau apsaugota. Slaptažodžius galima atspėti žinant tam tikrus faktus apie asmenį (gimimo data, telefono ar automobilio numeriai, šeimos narių vardai ir pan.) arba tiesiog naudojant įprastus žodžius iš žodyno.

Taip pat prastų, silpnų slaptažodžių pavyzdžiai – tai pasikartojančių simbolių sekos (pvz. abab1212), simbolių sekos, atitinkančios klaviatūros išdėstymą (pvz. qwerty).

Gerą slaptažodį turi sudaryti raidės (didžiosios ir mažosios), skaitmenys bei specialieji simboliai. Norėdami sudaryti gerą ir lengvai įsimenamą slaptažodį, galite panaudoti žinomą frazę. Iš tokios frazės paėmę pirmąsias raides arba priebalses (antrąsias, paskutines raides), atlikę raidžių pakeitimus į specialius simbolius arba skaičius (pagal bet kokias asociacijas), gausite slaptažodį, kurį sunku atspėti, bet nesunku įsiminti.

Pavyzdys:

Paimkime frazę: Tėtė kala, Mama mala

Surinkime priebalsius bei simbolį “,”: Ttkl,Mmml

Atlikime pakeitimus Tt = 2T; Mmm = 3m .

Gausime slaptažodį 2Tkl,3ml

Dėmesio! Niekada nenaudokite šiame pavyzdyje sudaryto slaptažodžio.

3.3. Saugių technologijų naudojimas

Dirbant internete reikia atminti, kad siunčiama informacija keliauja nesaugiais tinklais, t.y. siunčiamą informaciją pakeliui galima perimti (pavogti), siunčiama informacija gali nukeliauti ne ten, kur jūs manote siunčiąs. Nuo tokio informacijos praradimo galima apsisaugoti šifruojant informaciją. Viena populiariausių šifravimą naudojančių technologijų yra SSL.

Siųsdami privačią informaciją rinkitės saugius siuntimo metodus, paremtus SSL technologijomis, pvz. https, pop3s, imaps. Šie metodai siunčiamą informaciją šifruoja, taip ji apsaugojama nuo pašalinių akių. Šitaip jungiantis prie tinklalapio, naršyklėje internetinis adresas prasidės ne http:// o https://, pavyzdžiui:

Naršyklės apačioje apie saugų prisijungimą primena užrakintos spynos piktograma:

Pašto skaitymo programai taip pat galima nurodyti naudoti saugius siuntimo metodus, pažymėjus varnelę prie ‚SSL‘ (tik jei paslaugos teikėjas tokią paslaugą siūlo).

Niekada nesiųskite slaptažodžių ar kitos svarbios informacijos pokalbių kanalais (chat) – paprastai siunčiami pokalbiai neužšifruojami, be to, dažnai neįmanoma įsitikinti pašnekovo tapatybe.

3.4. SPAM

Kas yra SPAM?

SPAM – tai šiukšlės, gaunamos elektroniniu paštu. Paprastai tai būna reklaminio pobūdžio elektroninės žinutės, nepageidaujamos, neprašytos pasiekia vartotojo el. pašto dėžutę. SPAM laiškai suryja kompiuterių tinklo, pačių kompiuterių resursus, už kuriuos moka patys SPAM gavėjai. Taip pat SPAM suryja ir laiką, reikalingą tokius laiškus peržiūrėti, atskirti nuo reikalingų laiškų, juos šalinti.

Kaip SPAM siuntėjai sužino jūsų el. pašto adresą? 

SPAM platinimas – tai savotiškas, dažnai pasipiktinimą keliantis verslas, atnešantis platintojams tam tikras pajamas. Kuo daugiau platintojas išsiųs laiškų, tuo didesnės pajamos jo laukia. Taigi tokiems interneto šiukšlintojams reikalingos tonos el. pašto adresų, kur jie galėtų išsiųsti nepageidaujamas reklamas. Šie el. pašto adresų klodai paprastai randami internete – viešai prieinamuose tinklalapiuose, el. pašto konferencijose. Piktavaliai netgi naudoja robotus – specialias programas, naršančias internetą, renkančias iš tinklalapių pašto adresus. Jūsų el. pašto adresas taip gali patekti į archyvus, kuriuos vėliau nupirks interneto šiukšlintojas ir naudos reklamai platinti. Kitas adresų surinkimo būdas – naudoti interneto virusus, surenkančius pašto adresus iš el. pašto adresų knygelės užkrėstame kompiuteryje. Aptikti adresai kaip mat perduodami SPAM platintojams.
 

Kaip elgtis su SPAM laiškais?

Visiškai išvengti SPAM laiškų yra sunku – ne visiems priimtina slėpti savo el. pašto adresą neskelbiant jo inernete. Taip pat negalite būti garantuotas, kad virusas jo nepavogs iš kolegos ar draugo kompiuterio. Tačiau kovai su SPAM laiškais galite naudoti tam tikras priemones bei turite atminti patarimus, padėsiančius išvengti tokių laiškų antplūdžio:

• Niekada neatsakinėkite į nelauktus reklaminius laiškus. Bet koks atsakas į tokį laišką (net jei tai bus prašymas daugiau šiukšlių nesiuntinėti) tik patvirtins SPAM platintojui, jog jo reklama buvo peržiūrėta ir jog tokiam „pavyzdingam” skaitytojui galima pateikti dar šūsnį reklamos.

• Neretai SPAM laiškai būna taip suformuoti, jog užtenka vien tik neatsargiai peržiūrėti tokią žinutę, ir jūsų el. pašto adresas užregistruojamas SPAM platintojų bazėse, kaip potencialaus reklamos skaitytojo. Tai paskatins juos siųsti dar daugiau internetinio šlamšto. Tam, kad to išvengtumėte, išjunkite HTML formatuotų laiškų peržiūros galimybę. 

3.5. Užduotis. Pasitikrink žinias.

Atsakydamas(a) į klausimus pasitikrink ko išmokai kaip duomenų apsaugą.  Jei į daugumą klausimų atsakei neteisingai, verta grįžti ir dar kartą perskaityti šiame skyrelyje pateiktą medžiagą.