Interneto naudojimas

1. Tinklas ir internetas

Dabar pagalvokite apie miesto gatves – sunku jomis klaidžioti. Tas pats ir su kompiuterio tinklu. Jis tarsi ta pati paini gatvės sistema, tačiau kuo daugiau klaidžioji, tuo paprastesnė ji atrodo: kiekviena gatvė yra duomenų perdavimo kelias, o kiekvienas namas šioje sistemoje – tai kompiuteris arba kitas įrenginys, jungiantis prie tinklo. Kai siunčiate laišką draugui elektroniniu paštu ar dalinatės nuotrauka socialiniame tinkle (pavyzdžiui, Facebook ar Instragram), jūsų informacija keliauja šiomis virtualiomis „gatvėmis“ iki tinkamo „namo“, t.y. gavėjo įrenginio. Kaip ir realiame pasaulyje, taip ir kompiuteryje, jūs galite rinktis kaimynų ar žmonių ratą, su kuriais bendraujate, sukurdami kelis tinklus, pavyzdžiui, vietinį tinklą (LAN), kuris būtų tik jūsų namų interneto tinklas, o prie jo prijungti tik jūsų namuose esantys įrenginiai, pavyzdžiui, kompiuteriai, išmanieji telefonai, televizoriai, ir apsiribotų informacijos dalinimusi tik tarp jūsų namuose gyvenančių žmonių. 

Visgi dažnas bendravimas tik su savais pabosta, norisi sužinoti daugiau, išgirsti kažką naujo. Tada mes jungiamės prie globalaus tinklo (WAN), kuris leidžia mums praplėsti vietinio tinklo sudarytas bendravimo ribas ir susijungti su daug didesniu pasauliu. Grįžkime prie minėtos gatvės sistemos ir įsivaizduokime, kad tai greitkelis, kuris sujungia mūsų miestą su daugybe skirtingų miestelių ar net šalių ir leidžia skirtingai informacijai keliauti už mūsų namų sienų. 

Šie tinklai – mūsų gatvės ir greitkeliai – galiausiai susijungia į vieną didžiulį tinklą, vadinamą internetu. Jis leidžia mums bendrauti, dalintis ir rasti informaciją iš bet kurio pasaulio kampelio. Tik pagalvokite, kad vienas jūsų paspaustas mygtukas jums leidžia akimirksniu atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje. Tai vadinama interneto galia. Šiame skyrelyje sužinokite, kaip kompiuterių grupės sujungiamos kabeliais arba kitokiais informacijos perdavimui skirtais įrenginiais į bendrą tinklą, išsiaiškinkite, kokias paslaugas teikia internetas.

1.1. Kas yra kompiuterių tinklas?

Kompiuterių tinklas –  tai kompiuterių grupė, kurie sujungti kabeliais arba kitokiais informacijos perdavimui skirtais įrenginiais. 

Visi šiuolaikiniai kompiuteriai turi specialias tinklo jungtis (tinklo plokštes), kurios specialiais laidais ir atitinkamais antgaliais sujungtos tarpusavyje. Didesniems tinklams naudojami tinklo komutatoriai. Bevieliams tinklams naudojamos bevielės plokštės.

Pagal ryšių organizavimo priemones ir darbo principus skiriami šie kompiuterių tinklų tipai:

• vietinis (lokalusis) kompiuterių tinklas (angl. Local Area Network – LAN)

• visuotinis (globalusis) kompiuterių tinklas (angl. Wide Area Network – WAN).

Vietinis kompiuterių tinklas – tai kompiuterių tinklas, dažniausiai jungiantis vienos įstaigos ar atskiro padalinio kompiuterius bei jų išorinius įrenginius, kurie išdėstyti ribotoje teritorijoje – viename pastate arba šalia esančiuose pastatuose.

Toks tinklas sudaro sąlygas dalytis bendrais ištekliais:

• laikmenomis 

• spausdintuvais

• procesoriais

• bendrais dokumentais ir grupiniam darbui skirtomis programomis 

Visuotinis tinklas yra vietinių tinklų junginys, paprastai esantis tam tikroje teritorijoje. Šie tinklai sujungiami įvairiomis ryšio linijomis į bendrą tinklą, nepaisant atstumo tarp jų, pavyzdžiui: valstybinių institucijų kompiuterių tinklas VIKT ar akademinių ir švietimo įstaigų tinklas LITNET. 

1.2. Internetas, Intranetas, Ekstranetas

Internetas – pasaulio kompiuterių tinklų sistema, kuri leidžia naudoti kompiuterį informacijos paieškai ir tiesiogiai bendrauti su bet kuriuo to tinklo vartotoju.

Intranetas (vidinis tinklynas) yra mažesnė, uždara (pavyzdžiui, organizacijos prasme) interneto versija, kurį pasiekia tik registruoti intraneto tinklo vartotojai. 

Ekstranetas – tai intraneto variantas, kuriame vidinį įstaigos tinklą gali pasiekti ir registruoti išorės vartotojai.

1.3. Protokolai ir adresai, interneto paslaugos

Protokolai ir adresai

TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). Įvairius interneto procesus valdo skirtingi protokolai.

ProtokolaI – tai susitarimai, leidžiantys, skirtingiems kompiuteriams keistis informacija, pvz.: FTP, HTTP, SMTP, POP, DNS protokolai.

Kiekvienas kompiuteris, kuris jungiasi prie tinklo arba interneto, turi savo unikalų IP adresą, kurį atitinka tam tikras simbolinis vardas, pvz.: 193.219.33.31 ir 193.219.66.161 yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai – www.testuok.lt ir www.ecdl.lt 

Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardų serveriai (angl. Domain Name Server, DNS)

Pasaulinis tinklas daugiausia remiasi hipertekstu – HTTP protokolu ir HTML kalba.

Tinklo plokštės nustatymai jungiantis prie interneto: 1 – tinklo plokštė; 2 – TCP/IP protokolas; 3 – kompiuterio IP adresas

Interneto paslaugos

Interneto serveriai teikia įvairias paslaugas, kurių populiariausios yra: 

• žiniatinklis (WWW arba Web) 

• elektroninis paštas ir konferencijos (UseNet) 

• pokalbiai internete (IRC, Skype) 

• failų siuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher) 

• prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (Telnet) 

Prisijungimui prie šių serverių naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt.

1.4. Savitikros testas

Atsakyk į testo klausimus ir pasitikrink ar išmokai kas yra internetas, pasaulinis ir vietinis kompiuterių tinklas ir t.t.

2. Žiniatinklis. Naršyklė. Google paieškos sistema

Jau sužinojote, kad žiniatinklis – tai viena iš interneto teikiamų paslaugų, kuri šiais laikais labai plačiai naudojama. Naršyklė – programa, skirta atvaizduoti internetinius puslapius (tinklalapius) saityne, vidiniuose įmonės tinkluose ar savo kompiuteryje. Interneto puslapių peržiūra, dažnai naudojantis juos siejančiomis hipertekstinėmis nuorodomis, vadinama naršymu. Kai mums reikia kokios nors informacijos, mes labai greitai ją galime susirasti naudodami žiniatinklį ir paieškos sistemą Google.

2.1. Žiniatinklis. Hipertekstas. URL adresas

Žiniatinklis arba saitynas (angl. World Wide Web arba WWW) – interneto dalis, ištekliai, kuriuos internete galima pasiekti naudojant URL (vieningus resursų identifikatorius, tokius, kaip https://www.google.com/), tarpusavy susietus hipertekstu. 

URL (angl. Uniform Resource Locator) adresas – tai universalus objekto (failo, tinklalapio, kompiuterio) adresas. 

 URL adreso sandara

Hipertekstas – tai tekstas, turintis nuorodų į kitas to paties dokumento vietas ir į kitus dokumentus, laikomus tame pačiame ar bet kuriame žiniatinklio kompiuteryje. Tokios nuorodos vadinamos hipersaitais 

Žiniatinklio klientai ir serveriai bendrauja hiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol, HTTP), o patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba (HyperText Markup Language, HTML).

2.2. Naršyklės. Paieškos sistemos. Google paieškos sistema

Saityno išteklius galima naudoti taikomąja programa, vadinama naršykle.

Naršyklė (browser) yra programa, skirta atvaizduoti internetinius puslapius (tinklalapius) saityne savo kompiuteryje. Interneto puslapių peržiūra, dažnai naudojantis juos siejančiomis hipertekstinėmis nuorodomis, vadinama naršymu. Be HTML pagrindu sukurtų dokumentų naršyklės paprastai gali atvaizduoti ir kitokio tipo dokumentus.

Populiariausios naršyklės Chrome, Mozilla Firefox, Opera, Edge, Safari ir t.t.

Populiariausios interneto naršyklės

Paieškos sistemos

Paieškos sistema arba varytuvė (angl. search engine) – tai interneto svetainė apie kitus interneto tinklalapius ir juose saugomą informaciją 

Pasaulyje yra daug paieškos sistemų, pavyzdžiui: Google, Bing, Yahoo! Search, AltaVista ir kt.

Įvedus ieškomą tekstą paieškos sistemos duomenų įvedimo laukelyje, šio teksto bus ieškoma duomenų bazėse ir naršyklės lange bus pateiktas interneto svetainių, kuriose aptiktas ieškomas tekstas, sąrašas.

Google paieškos sistema

GOOGLE – populiariausia ir tikriausiai visiems gerai žinoma paieškos sistema. Priskiriama prie geriausių paieškos sistemų pasaulyje ir taip pat tai vienas populiariausių „Google“ produktų. Technologijų milžinas nuolat tobulėja ir siekia tobulinti savo algoritmą, kad galutiniam vartotojui būtų pateikti geriausi rezultatai. „Google“ naudoja sudėtingiausius algoritmus, kad vartotojams pateiktų tikslesnius rezultatus. 

Google paieškos langas

Privalumai:  

• Papildomos funkcijos: „Google Maps“, „Google Books“ ir „Google Scholar“;

• Integruojamas su kitomis „Google“ paskyromis: „Youtube“, „Analytics“, „Gmail“ ir t.t.

Trūkumai: 

• Parduoda duomenis trečiosioms šalims;

• Paima duomenis iš elektroninių laiškų ir naudoja juos reklamoms rodyti.

2.3. Informacijos parsisiuntimas ir įrašymas

Kai susirandate tinkamą informaciją, ją galite parsisiųsti ir įsirašyti. Iš žiniatinklio galite atsisiųsti įvairių tipų failų, pvz., dokumentų, paveikslėlių, vaizdo įrašų, programėlių, plėtinių ir naršyklės įrankių juostų. Atsisiųstą failą galite atidaryti, įrašyti, paleisti kompiuteryje, atšaukti. Daugiau nei 88 proc. interneto vartotojų naudojasi paieškos įrankiu Google. Tačiau informacijos paieška net ir patogiausioje pasaulyje paieškos sistemoje reikalauja įgūdžių ir specifinių žinių, apie tai sužinosite šiame poskyryje.

Kaip atsisiųsti failą ir jį išsaugoti kompiuteryje?

Jei norite išsaugoti failą ar vaizdą kompiuteryje arba įrenginyje, atsisiųskite jį.

Užduotis. Pabandykite tai padaryti savo kompiuteryje. 

Kaip nukopijuoti ir įdėti tekstą iš tinklalapio į dokumentą?

Norint nukopijuoti atverto dokumento tekstą iš naršyklės lango į tekstų rašyklės (pvz., Wordpad) dokumentą:

Užduotis. Pabandykite tai padaryti savo kompiuteryje. 

Kaip nukopijuoti URL (tinklalapio adresą) į dokumentą?

Norint nukopijuoti URL adresą iš atverto tinklalapio į rašyklės dokumentą:

Užduotis. Pabandykite tai padaryti savo kompiuteryje. 

Kaip įsirašyti paveikslą iš tinklalapio į standųjį diską? 

Norint įsirašyti paveikslą iš atverto tinklalapio į standųjį diską:

• užveskite pelę ant pasirinkto paveikslo atvertame tinklalapyje (pelės vaizdas pasikeis ir taps panašus į ranką);
• spragtelėkite dešinįjį pelės klavišą (atsivers kontekstinis meniu);
• pasirinkite kontekstinio meniu komandą Save Picture As...;
• atvertame Save Picture dialogo lange nurodykite aplanką, kuriame bus išsaugotas paveikslas (Save In) bei paveikslo vardą (File name);
• paspauskite mygtuką Save.

 Kaip nukopijuoti paveikslą iš tinklalapio į dokumentą?

Norint nukopijuoti paveikslą iš atverto tinklalapio į atvertą tekstų rašyklės dokumentą:

Užduotis. Pabandykite tai padaryti savo kompiuteryje. 

Kaip įrašyti tinklalapį į nurodytą disko vietą?

Norint atvertą tinklalapį įrašyti į standųjį diską:

viršuje dešinėje spustelėkite   Daugiau įrankių  Išsaugoti puslapį kaip.

atverto dialogo lango File Name laukelyje nurodykite išsaugomo tinklalapio vardą ir paspauskite mygtuką Save.

3. Elektroninių laiškų gavimas, rengimas, siuntimas ir tvarkymas

Elektroninis paštas – tai viena plačiausiai naudojamų interneto paslaugų. Elektroninis laiškas suprantamas kaip elektroniniu paštu siunčiamas laiškas. Jeigu norime gauti bei kitiems siųsti elektroninius laiškus, privalome turėti savo elektroninio pašto dėžutę, žinoti gavėjo adresą, turėti elektroninio pašto programą ar interneto naršyklę, na, o kompiuteris turi būti prijungtas prie interneto tinklo. Kaip veikia elektroninio pašto sistema, skaitykite šiame poskyryje.

3.1. Elektroninio pašto privalumai ir trūkumai

Elektroninio pašto privalumai

• Galima turėti daug elektroninio pašto adresų.

• Pagrindinis elektroninio pašto privalumas yra laiško siuntimo/gavimo greitis. Gavėjas laišką gauna per kelias minutes bet kurioje pasaulio vietoje.

• Laiško siuntimo kaina yra daug mažesnė nei siunčiant laišką klasikiniu paštu.

• Savo elektroninio pašto dėžutę galima pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos (namuose, darbe, kelionėje).

• Prie laiško galite prijungti bet kokį failą – dokumentą, nuotrauką, brėžinį

Elektroninio pašto trūkumai

• Nepageidaujami laiškai  (angl. spam). Reguliariai naudojantis internetu ir registruojantis kai kuriuose interneto tinklalapiuose egzistuoja tikimybė, kad jūsų elektroninio pašto adresą įsidėmės interneto šiukšlintojai, kurie išsiunčia milijonus laiškų (angl. spam) su reklama. Venkite registruotis neaiškiose svetainėse ir blokuokite šių siuntėjų laiškus

• Pagalvokite prieš siųsdami laišką – elektroninis laiškas išsiunčiamas akimirksniu ir jo susigrąžinti jau nepavyks. Prieš siųsdami laišką, jį dar kartą perskaitykite ir įsitikinkite, ar kitą dieną nesigailėsite jį išsiuntę. Nerašykite elektroniniame laiške tokio dalyko, kurio nenorite viešai skelbti. Jūs niekada negalite žinoti, kam paklius elektroninis laiškas

3.2. Elektroninio pašto adreso sandara, rūšys ir skirtumai

Elektroninio pašto adresas – adresas, kuriuo užregistruotas elektroninio pašto abonentas (elektroninių paslaugų gavėjas). Jį sudaro dvi dalys, atskirtos ženklu @ (eta) 

Kairėje – abonento pašto dėžutės vardas. Nėra jokių reikalavimų, kad šis vardas būtų tikrasis gavėjo vardas, pavardė ar įstaigos pavadinimas. Juo gali būti bet koks gavėjo pasirinktas žodžių ar simbolių derinys ar atsitiktinis kodas, pasirinktinai suteiktas vartotojo registracijos metu 

Dešinėje ženklo pusėje rašomas pašto paslaugų kompiuterio (pašto serverio) vardas, kuriame registruota gavėjo pašto dėžutė Pavyzdžiai: mokykla@itmc.lt, labas.rytas@ecdl.lt

Elektroninio pašto rūšys ir skirtumai

Pasinaudoti kliento paštu galima tik iš savo kompiuterio, o žiniatinklio paštas yra prieinamas iš bet kurio pasaulio kompiuterio, turinčio internetinį ryšį

3.3. Pašto paskyra

Registruojantis pašto paslaugų teikėjo kompiuteryje (serveryje) sukuriama elektroninio pašto paskyra. Naudodamasis suteiktos paskyros duomenimis (registravimosi vardu, slaptažodžiu), abonentas gali siųsti ir gauti elektroninius laiškus

Paprasčiausia naudoti žiniatinklio paštą. Tuomet jūsų kompiuteryje pašto paskyros diegti nereikia. Prie savo pašto dėžutės galėsite prisijungti įvedę vartotojo vardą (kartais elektroninio pašto adresą) ir slaptažodį 

Jei dirbate kokioje nors įmonėje, įmonės elektroninio pašto paskyra bus įdiegta ir paruošta darbui.

3.4. Elektroninis šlamštas (angl. junk mail). Kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų laiškų.

Elektroninis šlamštas (angl. junk mail)

Labai dažnai kartu su gaunamais laiškais gaunama ir daug nepageidaujamų reklaminių laiškų, kurie atima daug laiko jų peržiūrai. Tokie laiškai vadinami elektroniniu šlamštu. Daugelyje elektroninio pašto programų yra apsaugos priemonės, atskiriančios nepageidaujamus laiškus nuo laiškų, kuriuos tikrai norite gauti. Elektroninio pašto programoje yra sukuriamas aplankas, į kurį nukreipiami nepageidaujami laiškai (pvz., Junk E-mail) 

Kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų laiškų

Visiškai apsisaugoti nuo nepageidaujamų laiškų neįmanoma, bet galima sumažinti jų kiekį:

• • nekreipkite dėmesio į gautą nepageidaujamą laišką: neatsakykite į tokius laiškus

  • neatsakykite į el. laiškus, kuriuose prašoma pateikti asmeninę informaciją (asmens kodą, kreditinės kortelės duomenis)

  • nepirkite iš tinklalapių, kurie reklamuojami nepageidaujamuose elektroniniuose laiškuose

  • neatverkite nepageidaujamų laiškų priedų, net jei laiško antraštėje matote pažįstamo siuntėjo adresą

  • nepersiuntinėkite laiškų, kuriuos prašoma persiųsti ar išsiuntinėti kitiems – jie gali būti apgaulingi ar veikti kaip virusų platinimo sistema

3.5. Savitikros testas

Atsakyk į klausimus ir sužinok ar žinai apie elektroninį paštą.

4. Google diskas ir jo įrankiai

„Google“ disko esmė paprasta: sudaryti sąlygas interneto vartotojams „Google“ serveriuose laikyti visus jų pageidaujamus duomenis. Turint galvoje potencialius „Google“ serverių masyvų išteklius, tai reiškia, kad vartotojai iš esmės savo asmeninio kompiuterio kietojo disko, kad ir koks talpus jis būtų, turinį gali perkelti į virtualųjį „Google“ diską. Tai patogu, nes taip galima pasiekti savo duomenis ir su jais dirbti iš bet kokio prie interneto prijungto kompiuterio. Įkėlus failus į „Google“ diską, galima pasiekti juos staliniu kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu šiuo adresu: drive.google.com arba gmail.com. Duomenis sinchronizuojanti programinė įranga užtikrina, kad pradėję redaguoti dokumentą biuro kompiuteriu, galime reikiamus pakeitimus padaryti nuvykę, pvz., pas klientą ir prisijungę prie savo „Google“ disko per bevielį ryšį, o namuose dar kartą peržiūrėti galutinį dokumento variantą. 

Į „Google“ diską galima įkelti nuotraukas, vaizdo įrašus, dokumentus, kitus svarbius failus. Nemokamai leidžiama naudotis 15 GB talpos saugykla. 

Programos. Diske yra integruotų programų, kurios šiek tiek primena standartines MS Office paketo programas. Visi pakeitimai automatiškai išsaugomi, yra galimybė bendrinti failus. 

Galinga paieška. „Google“ diskas suteikia galimybę greičiau rasti failus dėl naudojamos objektų ir teksto dokumentuose atpažinimo funkcijos. 

Peržiūra. Atidaryti galima daugiau nei 30 failų tipų tiesiog naršyklėje, įskaitant HD vaizdo įrašus, „Adobe Illustrator“ ir „Photoshop“, net jei jūsų kompiuteryje programa neįdiegta.

Dirbti neprisijungus. Jei naudojate „Chrome“, galite įjungti parinktį Diskas neprisijungus, kad galėtumėte kurti, redaguoti ir komentuoti dokumentuose, skaidrėse ir piešiniuose bei peržiūrėti skaičiuokles, kai nėra tinklo ryšio. 

Pokalbiai, diskusijos, komentarai. Yra galimybė palaikyti ryšį su kitais kalbantis dokumentų, skaičiuoklių ir skaidrių programose arba rašyti komentarus apie failus ir vaizdus. Rašant  komentarą ir pridedant + el. pašto adreso priekyje, diskas išsiųs el. laišką šiuo adresu, pranešdamas gavėjui, kad gali peržiūrėti komentarą. 

Istorijos peržiūra. „Google“ dokumentai, skaičiuoklės ir skaidrės automatiškai išsaugomi. Sukūrimo ir redagavimo istoriją galima peržiūrėti kitų failų tipų 30 dienų taisymo istoriją, kurioje nesunku pamatyti, kas padarė pakeitimus, ir atkurti ankstesnes versijas.

Kaip naudoti Google diską pažingsniui pateikta šiame video.

Šaltinis: https://www.youtube.com/@Howfinity