SAVĘS PAŽINIMAS: INTERESAI IR TIKSLAI

1. Savęs pažinimas: interesai ir tikslai

Perskaitę šį skyrių susipažinsite su pagrindiniais savęs pažinimo veiksniais ir procesu, turėsite galimybę atlikti savęs pažinimo testus bei išsikelti karjeros tikslus. 

Sėkminga karjera prasideda nuo savęs pažinimo. Tai procesas, kurio metu žmogus tyrinėja savo vidinį pasaulį, siekdamas geriau suprasti savo asmenybę, stipriąsias puses ir silpnybes. Nors daugelis mano, kad save pažįsta pakankamai gerai, sistemingas savęs analizavimas atskleidžia naujų, anksčiau nepastebėtų aspektų. Ypač svarbu suprasti savo asmenybės bruožus, interesus, vertybes, kompetencijas, kad galėtume sėkmingai naviguoti karjeros kelyje.

Pasižiūrėkite video apie karjeros pasirinkimus: kiek svarbu pažinti save.

Šaltinis: Žinių radijas

1.1. Savęs pažinimo procesas

Visi pažįstame pasaulį aplink save, tačiau svarbiausias objektas šiame pasaulyje esame mes patys. Mes suvokiame save kaip atskirą asmenybę, kuri skiriasi nuo visko, kas mus supa. Šis gebėjimas suvokti save ir savo vietą pasaulyje vadinamas savimone.

Mūsų savimonė nėra statiška, ji tarsi suskyla į dvi dalis:

• Suvokiančioji dalis: Tai mūsų „Aš“, tas, kuris pažįsta ir analizuoja save.

• Suvokiamoji dalis: Tai mūsų „Mano“, tai, ką mes apie save žinome – mūsų kūnas, mintys, jausmai, vertybės ir t.t.

Mūsų „Aš“ yra tarsi mūsų asmenybės centras, kuris jungia visus mūsų patyrimus ir suteikia mums jausmą, kad esame vientisa asmenybė. Tuo tarpu mūsų „Mano“ gali keistis priklausomai nuo to, kokia savo dalimi mes tuo metu domimės.

Nuolat vyksta procesas, kai žmogus pažįsta ir supranta save, kai „Aš“ susiduria su „Mano“. Šio proceso rezultatas yra vieningas savęs suvokimas – tai asmenybės įsitikinimų, požiūrių ir aiškinimų sistema apie save.

Savęs suvokimas visada daro įtaką tam, kaip vertiname savo galimybes ir kaip elgiamės. Žmonės skirtingai mąsto apie save: vieni mano, kad gali viską, kiti – kad gali kai ką, o dar kiti – kad nieko negali ir dėl to nieko nedaro. Todėl savęs suvokimas gali skatinti arba slopinti mūsų veiklą. Mūsų sėkmės ar nesėkmės taip pat paveikia savęs suvokimą. Pavyzdžiui, atlikus tai, ką manėme negalintys padaryti, pradedame labiau pasitikėti savimi. Taigi, savęs suvokimas ir mūsų veikla yra glaudžiai susiję ir priklauso vienas nuo kito.

Savęs suvokimas svarbus ir tuo, kad jis leidžia žmogui ne tik valdyti save, bet ir save keisti. Kai „Aš“ suvokia „Mano“, atsiranda galimybė pakeisti ar sukurti tam tikras savęs dalis. Pavyzdžiui, jei žmogus supranta, kad neturi karjeros tikslų ir nenori mokytis, jis gali save pakeisti taip, kad siektų tikslų ir žinotų, ką reikia daryti norint juos pasiekti. Taigi, savęs suvokimas gali būti įvairių formų.

Kiekvienas žmogus savo gyvenime paprastai susikuria ne vieną savęs vaizdą.

Gyvenime dažniausiai susikuriame keletą savęs vaizdų. Ir juos būtina pažinti norint priimti geresnius karjeros sprendimus.

Kaip mes save vertiname, turi didelės įtakos mūsų karjerai. Per aukštas savęs vertinimas gali priversti mus pervertinti savo gebėjimus, o per žemas – nepasitikėti savimi ir praleisti puikias galimybes. Realus savęs vertinimas padeda mums pasirinkti tinkamą karjeros kelią ir pasiekti geresnių rezultatų.

1.2. Savęs pažinimo veiksniai

Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo asmenybės bruožus, vertybes, interesus ir kompetencijas. Panašiai, kiekviena profesija turi savitų reikalavimų ir siūlo skirtingas galimybes.

Vienas didžiausių iššūkių karjeros pasirinkime yra surasti darbą, kuris atitiktų asmeninius poreikius ir stipriąsias puses. Tai reiškia rasti veiklą, kurioje būtų galima realizuoti savo asmenybės bruožus, siekti vertybių, tenkinti interesus bei panaudoti turimas žinias ir įgūdžius.

Pirmas žingsnis siekiant rasti tinkamą karjerą – išsamiai save pažinti. Svarbu įvertinti savo asmenybės bruožus, vertybes, interesus ir kompetencijas. Pavyzdžiui, asmenybės bruožai gali būti apibūdinami pagal tokius aspektus kaip ekstraversija, emocionalumas, atvirumas naujoms patirtims ir sąžiningumas. Vertybės atspindi tai, kas žmogui yra svarbiausia gyvenime, pavyzdžiui, santykiai, materialinė gerovė ar savirealizacija. Interesai rodo, kas žmogų domina ir motyvuoja. O kompetencijos apima žinias, įgūdžius ir gebėjimus, kuriuos asmuo turi.

1.3. Asmenybės tipai ir bruožai

Asmenybė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų karjeros pasirinkimus. Mūsų elgesys, sprendimai ir motyvai yra stipriai susiję su mūsų asmenybės bruožais. Todėl siekiant priimti sėkmingus karjeros sprendimus, būtina gerai pažinti save.

Asmenybė yra sudėtinga sąvoka, apimanti daugybę tarpusavyje susijusių veiksnių. Šie veiksniai formuoja mūsų unikalų asmenybės profilį, kuris pasireiškia mūsų elgesyje įvairiose situacijose.

Norėdami geriau suprasti save, galime pasinaudoti įvairiomis asmenybės tipologijomis. Viena iš tokių tipologijų yra E. Schein pasiūlyta karjeros inkarų teorija. Ši teorija teigia, kad kiekvienas žmogus turi savo unikalų karjeros inkarą – tai yra, tam tikrą vertybių, motyvų ir kompetencijų derinį, kuris lemia mūsų karjeros pasirinkimus ir prioritetus.

Karjeros inkaras nėra statiškas, jis gali kisti bėgant laikui, įgyjant naujos patirties ir keičiantis mūsų vertybėms. Tačiau jis visada išlieka svarbiu orientyru, padedančiu mums priimti sprendimus dėl savo profesinės ateities.

E. Schein pasiūlė 8 karjeros inkarus:

Šaltinis: Edgar Schien's Eight Career Anchors By L&D Hero; August 29, 2023 https://workplacehero.co.uk/blog/career-anchors-edgar-schien

Savo karjeros inkaro nustatymas gali padėti mums pasirinkti tokią profesiją, kuri atitiktų mūsų asmeninius poreikius ir stipriąsias puses. Tai taip pat gali padėti mums išvengti klaidų karjeroje ir jaustis patenkintiems savo darbu. 

Prisiminkite visas turimas savo darbines patirtis. Pagalvokite, kuris iš pateiktų karjeros inkarų aprašymų jums labiausiai tinkamas. Ar atpažįstate save kuriame nors karjeros inkaro aprašyme? Kiek jums tai svarbu supratus, koks yra jūsų karjeros inkaras? Ar tai kaip nors įtakos jūsų tolimesnius karjeros pasirinkimus? 

Kitas vienas populiariausių asmenybės tipų nustatymo testų yra Myers-Briggs tipo indikatorius (MBTI). Ši sistema žmones skirsto į 16 skirtingų tipų, tradiciškai remdamasi keturiomis dichotomijomis:

Šaltinis: https://charakteris.info/straipsniai/teorinis-modelis

Kiekvienas MBTI tipas turi unikalų penkių raidžių kodą, pvz., INFJ-A, ESTP-T arba ENTP-A. Šie kodai gali padėti žmonėms geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bendravimo stilių ir pageidaujamą darbo aplinką.

Nusistatykite savo asmenybės tipą pagal Myers-Briggs sistemą: https://charakteris.info/asmenybes-testas

1.4. Vertybės

Vertybės yra svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės gyvenime. Jos formuoja mūsų požiūrį į pasaulį ir mūsų elgesį. Vertybės gali būti labai įvairios – nuo materialinių dalykų iki abstrakčių sąvokų, tokių kaip meilė, teisingumas ar laisvė.

Mūsų vertybės formuojasi visą gyvenimą, veikiamos įvairių veiksnių, tokių kaip šeima, draugai, mokykla, darbas, kultūra ir religija. Vaikystėje vertybes daugiausia perimame iš artimųjų, vėliau jų ratas plečiasi. Profesinė veikla taip pat turi didelės įtakos mūsų vertybėms, formuojant specifines vertybes, susijusias su konkrečia profesija.

Kodėl vertybės svarbios mūsų gyvenime?

Šaltinis: Mildos Sabienės Youtube kanalas

Vertybės gali būti tiek asmeninės, tiek profesinės. Asmeninės vertybės apibrėžia, kas mums svarbu gyvenime apskritai. Tai gali būti sąžiningumas, atsakomybė ar kūrybiškumas, jos formuoja mūsų charakterį ir lemia mūsų sprendimus.Profesinės vertybės – kas mums svarbu darbe. Tai gali būti profesionalumas, komandinis darbas ar efektyvumas. Šios vertybės įtakoja, kaip mes dirbame ir bendraujame su kolegomis. Nors šios dvi vertybių rūšys gali skirtis, idealu būtų, jei jos tarpusavyje derėtų. Sutapimas tarp asmeninių ir profesinių vertybių gali padėti pasiekti didesnį darbo pasitenkinimą ir sėkmę karjeroje.

Pažaiskite atminties žaidimą. Suraskite paveikslėlių poras, vaizduojančias šias  vertybes: atsakomybė, efektyvumas, komandinis darbas, kūrybiškumas, meilė, pinigai, sąžiningumas, šeima.  

Tačiau kartais gali kilti konfliktas tarp skirtingų vertybių. Pavyzdžiui, asmeninė gerovė gali prieštarauti visuomenės interesams. Tokiais atvejais tenka rinktis, kurioms vertybėms teikti pirmenybę.

Suprasti savo vertybes yra svarbu, nes tai padeda mums priimti sąmoningus sprendimus ir gyventi prasmingą gyvenimą.

Idealiu atveju, asmeninės ir profesinės vertybės turėtų derėti tarpusavyje. Jei taip nėra, gali kilti vidiniai konfliktai ir nepasitenkinimas darbu. Pavyzdžiui, jei labai vertiname sąžiningumą, o darbe tenka susidurti su apgaule, tai gali sukelti didelį diskomfortą. Todėl svarbu pasirinkti tokią profesiją ir darbo aplinką, kuri atitiktų mūsų asmenines vertybes.

Kai asmeninės ir profesinės vertybės yra suderintos, tai gali:

Atlikite praktinę užduotį

Praktinė užduotis. Karjeros vertybių tyrimas

1.5. Interesai

Interesai atspindi tai, kas mus domina ir kurioje srityje norime gilintis. Tai veiklos, kurios teikia mums malonumą ir kurioms skiriame savo laisvalaikį. Interesai dažnai kyla iš mūsų smalsumo ir noro pažinti pasaulį.

Poreikis yra kažko trūkumas, kurį reikia patenkinti, pavyzdžiui, maistas ar šiluma. Patenkinus poreikį, jis išnyksta.

Tuo tarpu interesas gali išlikti net ir patenkinus pradinį poreikį. Pavyzdžiui, žmogus, kuriam patinka gaminti, gali toliau tobulėti šioje srityje net ir tada, kai jau yra sotus.

Interesai ir vertybės nėra visada identiški. Galime domėtis kažkuo, ką nelabai vertiname, arba vertinti tai, kuo nedaug domimės. Pavyzdžiui, žmogus gali domėtis finansais, bet labiau vertinti dvasinius dalykus.

Mūsų interesai gali būti labai įvairūs ir kisti laikui bėgant. Jie gali būti susiję su laisvalaikiu, darbu, socialiniais santykiais ar asmeniniu tobulėjimu. Norėdami geriau pažinti save, verta atkreipti dėmesį į tai, kuo mėgstame užsiimti laisvalaikiu. Tai gali padėti mums atrasti naujų pomėgių ir labiau mėgautis gyvenimu. Laisvalaikis – puiki proga atrasti savo paslėptus talentus ir aistras. Analizuodami, kuo mėgstame užsiimti laisvu metu, galime geriau suprasti, kokios profesinės sritys mums būtų įdomiausios ir labiausiai tiktų.

Pažaiskite atminties žaidimą. Suraskite paveikslėlių poras, vaizduojančias šiuos laisvalaikio interesus: maisto gamyba, skaitymas, piešimas, kompiuteriniai žaidimai, siuvimas, fotografavimas, daržininkystė, drožyba, sportas, inžinerija. 

Profesiniai interesai parodo, kuriose srityse žmogus jaučia stiprią motyvaciją tobulėti ir siekti profesionalumo. Dažnai tai, kas prasideda kaip hobis ar pomėgis, gali virsti karjera. Profesinių interesų spektras yra labai platus ir apima įvairias veiklos sritis. 

Norint pasirinkti tinkamą karjerą, svarbu gerai suprasti savo pačių interesus. J. Hollandas, garsus profesinių interesų tyrinėtojas, teigia, kad žmones galima suskirstyti į šešias pagrindines grupes pagal tai, kas juos labiausiai domina. Ši klasifikacija padeda ne tik atpažinti savo stipriąsias puses, bet ir rasti darbą, kuris geriausiai atitiktų mūsų asmenybę.

Profesinių interesų tipai pagal J. Holland

Šaktinis: http://www.kastu.lt/files/OHN_L_HOLLANDO_profesijos_pasirinkimo_testas.pdf

Nėra abejonių, kad žinant savo interesus bus lengviau priimti karjeros sprendimus. Paprasčiausias būdas nusistatyti savo interesų tipą - atlikti J. Hollando testą.  Holland testas https://holland.lmnsc.lt/ 

Interesus galima nusistatyti ir kitais būdais ir taip suprasti, kas iš tikrųjų jus domina.

Kas jus domina? Sudarykite sąrašą visų veiklų, problemų ar temų, kurios jums kelia smalsumą ar susidomėjimą. Tai gali būti susiję su jūsų darbu, studijomis, hobiais ar bet kuo kitu. Net ir mažiausiuose, jūsų manymu, nereikšminguose pomėgiuose gali slypėti svarbūs interesai, kurie padės jums pasirinkti tinkamą karjerą. Pradėkite kiekvieną sakinį žodžiais „Man įdomu...“, „Man labai patinka...“, „Aš mėgstu...“.

Kokia profesija jus vilioja? Sudarykite sąrašą visų profesijų, kurios jums atrodo įdomios, net jei dabar neturite galimybės jų išbandyti. Įtraukite ir tas profesijas, apie kurias svajojote vaikystėje. Vaikystės svajonės dažnai atskleidžia mūsų tikruosius interesus, kuriuos suaugę esame linkę pamiršti.

Atlikite praktinę užduotį

Praktinė užduotis. 100 milijonų eurų

1.6. Kompetencijos

Ieškodami naujo darbo, visi susiduriame su iššūkiu – įtikinti darbdavį, kodėl būtent mes esame tinkamiausi kandidatai. Kiekvienas darbdavys nori samdyti geriausius specialistus. Norėdami įrodyti, kad esate tinkamas kandidatas, turite aiškiai ir įtikinamai pristatyti savo kompetencijas.

Norint būti geru specialistu, reikia ne tik mėgti tai, ką darai, bet ir mokėti tai daryti. Tam reikia žinių, įgūdžių ir gebėjimų. Žinios suteikia mums bendrą supratimą apie dalykus, įgūdžiai leidžia mums atlikti konkrečias užduotis, o gebėjimai padeda mums prisitaikyti prie įvairių situacijų.

Visi šie elementai – žinios, įgūdžiai ir gebėjimai – sudaro mūsų kompetencijas. Kuo daugiau jų turime, tuo sėkmingiau galime atlikti įvairias užduotis. Pavyzdžiui: norint būti geru programuotoju, reikia ne tik žinoti programavimo kalbas (žinių), bet ir mokėti rašyti kodą (įgūdžiai) bei kūrybiškai spręsti problemas (gebėjimai).

Kompetencijos gali būti profesinės ir bendrosios. 

Bendrosios kompetencijos dar yra skirstomos į tris grupes: instrumentines, tarpasmenines ir sistemines kompetencijas. 

Instrumentinės kompetencijos – tai tarsi įrankiai, kuriuos naudojame valdyti informaciją, technologijas ir kalbas. Štai keletas instrumentinių kompetencijų pavyzdžių. 

Tarpasmeninės kompetencijos – tai įgūdžių rinkinys, padedantis mums suprasti kitus žmones, užmegzti ryšius ir spręsti konfliktus. Jos leidžia mums efektyviai bendrauti, bendradarbiauti ir kurti santykius su kitais žmonėmis. Štai keletas tarpasmeninių kompetencijų pavyzdžių.

Sisteminės kompetencijos leidžia mums analizuoti sudėtingus procesus, tokius kaip organizacijų veikla ar socialinės sistemos. Tai gebėjimas identifikuoti sistemų problemas, planuoti pokyčius ir kurti naujas, efektyvesnes sistemas. Sisteminės kompetencijos gali būti įsisavintos vėliausiai, įsisavinus instrumentines ir tarpasmenines kompetencijas. Štai keletas sisteminių kompetencijų pavyzdžių.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir darbo pobūdis nuolat keičiasi, profesinės žinios greitai pasensta. Norėdami būti sėkmingi, turime nuolat mokytis naujų dalykų. Būtent todėl bendrosios kompetencijos, tokios kaip gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir spręsti problemas, yra tokios svarbios. Bendrosios kompetencijos suteikia mums tvirtą pagrindą, ant kurio galime statyti savo karjerą ir lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Atlikite praktinę užduotį

Praktinė užduotis. Bendrosios kompetencijos

1.7. Karjeros vizija

Viskas, ką sukuriame, prasideda mūsų galvose. Prieš materializuodami savo idėjas, mes jas išsamiai apgalvojame ir įsivaizduojame. Tai lyg statyti namą: prieš statydami pirmuosius pamatus, mes vizualizuojame, kaip atrodys mūsų būstas – kiek bus kambarių, kur stovės židinys, kaip išdėstysime baldus. Šis pirminis kūrybos etapas yra labai svarbus, nes jis padeda išvengti klaidų ir papildomų išlaidų statybų metu.

Lygiai taip pat, kaip kuriame namus, mes kuriame ir savo gyvenimą bei karjerą. Šį pradinį kūrybos etapą vadiname vizija - tai mūsų įsivaizdavimas apie tai, ko norime pasiekti gyvenime ir karjeroje. Vizija suteikia mums tikslą ir motyvaciją, padeda priimti sprendimus ir įveikti iškylančius sunkumus. Kurdami viziją, mes tarsi kuriame savo ateities žemėlapį. Šis žemėlapis padeda mums orientuotis gyvenime ir priimti sprendimus, kurie veda mus arčiau mūsų tikslų.

Nors kurti savo gyvenimo viziją nėra privaloma, tai suteikia mums daugiau kontrolės. Kai patys nesusikuriame savo ateities plano, dažnai leidžiame kitiems daryti tai už mus. Tačiau taip rizikuojame gyventi ne savo, o kitų žmonių svajonėmis. Kurdami savo viziją, mes patys pasirenkame, ko norime iš gyvenimo, ir prisiimame atsakomybę už savo pasirinkimus.

Atlikite praktinę užduotį.

Praktinė užduotis. Gyvenimo ir karjeros vizijos formulavimas

1.8. Tikslų kėlimas

Nuo pat mažens žmonės svajoja apie savo būsimą darbą. Vaikystėje tai gali būti paprasti norai tapti dainininku ar gaisrininku, o suaugę pradedame kurti konkrečius karjeros planus, pavyzdžiui, užimti vadovaujančias pareigas arba pasiekti tam tikrą finansinį stabilumą.

Karjeros tikslas – tai konkretus rezultatas, kurio siekiame savo profesinėje veikloje. Jis tarsi kompasas, rodantis kryptį, kuria judame. Turint aiškų tikslą, lengviau išlikti motyvuotiems, planuoti savo veiksmus ir įvertinti pasiekimus. Nors gyvenimas dažnai pateikia netikėtų iššūkių, karjeros tikslas padeda išlikti orientuotam ir priimti geresnius sprendimus. Svarbu atsiminti, kad tikslai gali keistis, todėl būtina būti atviriems naujoms galimybėms ir pasiruošusiems koreguoti savo planus.

Turint aiškią gyvenimo ir karjeros viziją, natūraliai kyla poreikis ją suskaidyti į mažesnius, konkretesnius tikslus. Šie tikslai gali būti skirtingo pobūdžio – nuo bendrų siekių iki labai detalių užduočių. Priklausomai nuo to, kiek laiko užtrunka jų pasiekimas, karjeros tikslus galima skirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius.

Pažiūrėkite video Kaip išsikelti tikslus ir priimti sprendimus? Pagalvokite: 

Kokių svajonių turite?

Kokius tikslus išsikeltumėte toms svajonėms pasiekti?

Kokius iki šiol esate išsikėlę karjeros tikslus?

Ar visus išsikeltus karjeros tikslus pavyko pasiekit?

Kokias klaidas padarėte, jeigu nepavyko pasiekti karjeros tikslų?

Šaltinis: Žinių radijas

Karjeros tikslus galime skirstyti į konceptualius ir operacinius. Konceptualus tikslas apibrėžia, kokia darbo patirtis mums yra svarbiausia. Tai tarsi mūsų karjeros vizija, kurioje apibrėžiame savo vertybes, interesus ir tai, ko norime pasiekti. Operacinis tikslas yra konkretesnis ir siejamas su konkrečiomis pareigomis ar pozicijomis. Pavyzdžiui, jei mūsų konceptualus tikslas yra dirbti su žmonėmis, operacinis tikslas gali būti tapti mokytoju arba socialiniu darbuotoju.

Konceptualūs tikslai yra ilgalaikiai (5-7 metų) ir apibrėžia mūsų karjeros kryptį.

Operaciniai tikslai yra trumpalaikiai (1-3 metų) ir padeda mums pasiekti konceptualius tikslus. Abu tikslų tipai yra svarbūs sėkmingai karjerai.

Atlikite praktinę užduotį.

Praktinė užduotis. Tikslų kėlimas ir vizualizacija

1.9. Nerįžtingumas keliant karjeros tikslus

Neryžtingumas renkantis karjeros kelią yra labai dažna patirtis. Daugybė galimybių, baimė suklysti ar nepasitikėjimas savimi gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas sprendimas yra mokymosi procesas, o neryžtingumas nėra kliūtis, o veikiau etapas, kurį galima įveikti.

Neryžtingumas keliant karjeros tikslus gali būti susijęs su tokiomis priežastimis:

Neryžtingumas yra normalus jausmas. Svarbiausia yra imtis veiksmų ir pamažu judėti link savo tikslo. Net jei ir suklysite, tai bus vertinga patirtis, kuri padės jums augti ir tobulėti.

1.10. Kliūčių įveikimas nustatant tikslus

Nustatyti karjeros tikslus gali būti sudėtinga dėl daugybės priežasčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kliūčių ir patarimų, kaip jas įveikti:

1.11. Asmeninis karjeros planas

„Alisa prieina kryžkelę ir susimąsto. Ji klausia šalia tupinčio katino: - Prašom pasakyti, kuriuo keliu man eiti? - Hmm, - murkia katinas, - aš negaliu atsakyti į tavo klausimą. Svarbu žinoti, kur ketini nueiti... - Man nesvarbu, kur aš nueisiu.- Tuomet visiškai nesvarbu, kurį kelią tu pasirinksi...“ (Carrol L. Alisa stebuklų šalyje ir veidrodžio karalystėje.)

Galima neplanuoti, nekelti tikslų ir nevargti sudarinėjant savo karjeros planą. Juk gyvenimo laiką kažkaip praleisti reikės, o jis, kaip žinia, yra ribotas. Jei nežinote, kas jums svarbu ir ko norite pasiekti, visada atsiras žmonių, kurie pasinaudos jūsų sugebėjimais siekdami savo tikslų. Jūs tikrai rasite darbą, kur jūsų vertę nustatys darbdavys, siekdamas savo įmonės tikslų, nepaisydamas, ar tai naudinga jūsų karjerai.

Tačiau jei nenorite, kad jūsų gyvenimą diktuotų aplinkybės ir kitų žmonių poreikiai, dabar pats laikas pagalvoti, kas jums svarbu, ką sugebate ir ką norite pasiekti. Neatidėliokite – pradėkite sąmoningai ir racionaliai planuoti savo karjerą ir gyvenimą jau dabar.

Karjeros planavimas yra svarbus procesas, kuris padeda mums valdyti savo karjerą. Sudarę karjeros planą, mes aiškiai apibrėžiame savo tikslus ir veiksmus, kurių reikia imtis, kad juos pasiektume. Šis planas taip pat padeda mums sekti savo progresą ir, jei reikia, koreguoti savo planus.

Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad norite tapti programuotoju. Jūsų karjeros planas galėtų atrodyti taip:

Kodėl svarbu turėti karjeros planą?

• Padeda susikaupti: kai turime aiškų tikslą, lengviau atsiriboti nuo nereikalingų dalykų ir sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia.

• Suteikia pasitikėjimo: žinodami, kur einame, jaučiamės labiau užtikrinti ir motyvuoti.

• Padeda priimti sprendimus: karjeros planas padeda mums priimti svarbius sprendimus, susijusius su mūsų karjera.

• Suteikia lankstumo: net jei mūsų planai pasikeis, turėdami pagrindą, lengviau prisitaikysime prie naujų situacijų.

Karjeros planavimas yra investicija į savo ateitį. Sudarydami karjeros planą, mes padidiname savo šansus pasiekti sėkmės ir pasitenkinimo savo darbu.

Atlikite praktinę užduotį. 

Praktinė užduotis. Asmeninis karjeros planas