Metodinė medžiaga

1. Kas yra planavimas?

Planavimas padeda efektyviai valdyti laiką, pasiekti tikslus, sumažinti stresą ir padidinti produktyvumą. Geresnis laiko planavimas, suteikia naudą, aiškesni tikslai, didesnė motyvacija ir pasitenkinimas. Tikslus galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiai tikslai yra tie, kuriuos planuojame pasiekti per ilgą laikotarpį, dažniausiai per metus ar net ilgesnį laiką. Jie apima dideles ir strategines užduotis, kurios reikalauja daug laiko ir pastangų. Ilgalaikiai tikslai padeda organizacijai ar asmeniui susikoncentruoti į bendrą viziją ir kryptį. Pavyzdžiai galėtų būti verslo plėtra į naujas rinkas per penkerius metus; studijų baigimas per trejus metus; Naujo produkto sukūrimas ir paleidimas į rinką per trejus metus. Trumpalaikiai tikslai yra mažesnės užduotys, kurias galima pasiekti per trumpesnį laikotarpį, dažniausiai per kelis mėnesius ar net savaites. Jie yra žingsniai, vedantys link ilgalaikių tikslų. Trumpalaikiai tikslai suteikia galimybę greitai pasiekti rezultatus ir dažnai veikia kaip motyvacinė priemonė. Pavyzdžiai galėtų būti: paruošti ir pateikti projekto pasiūlymą per dvi savaites, Surinkti ir analizuoti rinkos tyrimo duomenis per mėnesį.

1.1. Tikslų nustatymui naudojamas SMART metodas

Specifiniai (S) – tikslai turi būti aiškiai apibrėžti.
Matuojami (M) – turite galėti įvertinti savo pažangą.
Atliktini (A) – tikslai turi būti realistiški ir pasiekiami.
Reikšmingi (R) – tikslai turi turėti prasmę ir reikšmę.
Terminuoti (T) – tikslai turi turėti aiškų terminą.

1.2. Tikslų nustatymo procesas

·       Analizė. Išanalizuokite dabartinę situaciją, supraskite stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes.

·       Tikslų nustatymas. Remdamiesi analizės rezultatais, nustatykite ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus pagal SMART principą.

·       Veiksmų planas. Sukurkite veiksmų planą, nurodydami konkrečius veiksmus, išteklius ir atsakomybes.

·       Įgyvendinimas. Pradėkite veiksmų plano įgyvendinimą, stebėkite pažangą ir prireikus koreguokite veiksmus.

·       Vertinimas. Reguliariai vertinkite pažangą ir pasiekimus, naudodami nustatytus matavimo kriterijus.

1.3. Labai svarbus prioritetų nustatymas. Tam naudojama Eisenhowerio matrica ir ABC analizė

Eisenhowerio matrica:

 Svarbu ir skubu – atlikite nedelsiant.

 Svarbu, bet neskubu – planuokite atlikti vėliau.

 Nesvarbu, bet skubu – deleguokite kitiems.

 Nesvarbu ir neskubu – venkite ar atidėkite.

ABC analizė:

 A – aukšto prioriteto užduotys.

 B – vidutinio prioriteto užduotys.

 C – žemo prioriteto užduotys.

Siekiant tinkamai įvaldyti šią techniką, darbus rekomenduojama susiplanuoti iš vakaro bei didžiąją dalį dėmesio skirti svarbioms užduotims.

1.4. Planavimo procesas

Planavimo proceso etapai:

1.  Analizė ir poreikių nustatymas: pradžioje reikia išsiaiškinti, kokia problema sprendžiama, kokie yra poreikiai. Tai gali apimti rinkos tyrimą, konkurentų analizę ir kitus veiksnius.

2.  Tikslų nustatymas: ką norime pasiekti? Tikslai turi būti aiškūs, matomi ir matuojami.

3.  Strategijos kūrimas: kaip pasieksime savo tikslus? Tai apima veiksmų planavimą, resursų paskirstymą ir laiko tvarkaraščio sudarymą.

4.  Veiksmų įgyvendinimas: įgyvendiname strategiją, vykdome numatytus veiksmus ir stebime progresą.

5.  Vertinimas ir tobulinimas: po veiksmų įgyvendinimo vertiname, ar pasiekti tikslai, ir ieškome būdų, kaip pagerinti procesą.

1.5. Karjeros planavimas

Karjeros planavimas yra apgalvotas procesas, apimantis profesinių tikslų nustatymą, karjeros galimybių tyrimą, aiškių ir pasiekiamų tikslų nustatymą, įgūdžių ugdymą, tinklų kūrimą ir gebėjimą prisitaikyti. Trys pagrindinės karjeros planavimo kompetencijos yra karjeros vizijos kūrimas, karjeros sprendimų priėmimas ir karjeros plano kūrimas. Šios kompetencijos padeda asmenims efektyviai orientuotis savo karjeros keliuose ir pasiekti ilgalaikės sėkmės bei pasitenkinimo profesiniame gyvenime. Akcentuotina ir tai, kad karjeros planavimas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač aktualus, nes darbo rinkos poreikių kaita darosi vis spartesnė.

1.6. Karjeros planavimo proceso žingsniai

Įsivertinimas. Pirmasis proceso žingsnis yra savęs vertinimas, kurį turi atlikti asmuo, kad suprastų savo įgūdžius, interesų sritis, siekius ir pan. Siekimai ir tikslai čia yra labai svarbūs, nes jie nulemtų, kaip žmogus kurs ateities planą.

Karjeros ir galimybių tyrimas. Antrasis proceso žingsnis – suprasti karjeros galimybes, augimo galimybes ir pan., kurios būtų suderintos jau su atliktu savęs vertinimu. Nustatyti reikia galimybes ir tuomet atlikti reikiamus tyrimus. Asmuo turi nusimanyti rinkoje ir augimo srityje.

Karjeros tikslų nustatymas. Iškelti trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai, turėti aiškų kelią link karjeros. Visas planas turi būti sudarytas aiškiai.

Mokymasis ir tobulinami įgūdžiai. Nuolat vertėtų įgyti naujų žinių ir įgūdžių, kad jie atitiktų karjeros tikslus ir reikalavimus rinkoje. Norint užpildyti visas iškilusias spragas reikia tinkamai planuoti, kad išmoktumėte ir įgytumėte reikiamus įgūdžius, tam, kad galėtumėte kuo tiksliau įgyvendinti savo karjeros planą.

Darbo paieškos. Reikia pasidaryti sąrašą įmonių, kurios ieško darbuotojų ir pradėti teikti paraiškas, siųsti CV ar motyvacinius laiškus į tam tikras, jūsų atrinktas įmones.

Karjeros tikslų pastovus tikrinimas. Stenkitės kuo dažniau tikrinti bei peržiūrėti savo tikslus,  vertinkite save ir savo tikslus. Tai jums padės sukurti tvirtą karjeros kelią.

Keliaujame į penktą dalį