VERBALINIS IR NEVERBALINIS BENDRAVIMAS

1. Žodinis bendravimas

„Bendravimo menas yra lyderystės kalba“ (James C. Humes).

Žodinis bendravimas yra esminė verslo ir profesinio bendravimo dalis ir labai svarbi paties verslo sudedamoji dalis, nes kiekvienas verslininkas turi mokėti veiksmingai bendrauti. Kuo aukštesnes pareigas asmuo užima organizacijoje, tuo daugiau bendravimo įgūdžių jam reikia.

Žodinis bendravimas - tai žodžiais sakomų žodžių vartojimas, siekiant pasidalyti informacija, paaiškinti idėjas arba išreikšti savo jausmus. Tai vienas paprasčiausių būdų užmegzti ryšį su žmonėmis ir kasdien naudojamas pokalbiuose, susitikimuose ir sprendžiant problemas. Aiškus ir užtikrintas kalbėjimas padeda kitiems jus suprasti ir padeda užmegzti geresnius santykius.

Pagrindiniai žodinio bendravimo bruožai yra šie:

Praktinė užduotis 2.1. Atlikite šį trumpą testą, kad patikrintumėte, kaip suprantate pagrindines sąvokas apie aiškumą, toną, greitį, garsumą, grįžtamąjį ryšį, tinkamą kalbą ir pasakojimą žodinėje komunikacijoje.

Štai pagrindinės priežastys, kodėl žodinis bendravimas yra svarbus:

Žodinis bendravimas iš esmės reiškia, kad idėjoms ir jausmams dalytis naudojami žodžiai. Svarbu kalbėti aiškiai, kalbėti ramiu tonu ir pritaikyti žodžius prie auditorijos. Aktyvus klausymasis ir klausimų uždavinėjimas padeda ugdyti supratimą. Planuodami, ką sakysite, ir išlikdami draugiški, galite veiksmingiau bendrauti bet kokioje situacijoje.

Pasinaudokite toliau pateiktais patarimais, kad pagerintumėte žodinį bendravimą:

Sužinokite daugiau čia: https://moku.lt/verbalinis-ir-neverbalinis-bendravimo-budai/

1.1. 1. Aiškus bendravimas ir kalbėjimas

Aiški ir tikslinga komunikacija yra svarbiausia, kad jūsų pranešimas būtų suprastas ir pasiektas norimas rezultatas. Tam reikia kruopščiai apgalvoti, parinkti tinkamus žodžius ir pateikti savo idėjas paprastai, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Pažiūrėkite šį video Clear Communication in the workplace

Šaltinis: Bendravimo treneris Aleksandras Lionas @YoutTube kanalas

Aiškus ir tikslingas bendravimas reiškia, kad savo žinią reikia perteikti taip, kad ji būtų paprasta, lengvai suprantama ir orientuota į konkretaus tikslo siekimą. Toks požiūris užtikrina, kad jūsų pranešimas bus ne tik išgirstas, bet ir suprastas bei veikiama taip, kaip numatyta. Tai reiškia, kad kiekvienas žodis turi būti svarbus ir reikiamu metu turi būti perduota tinkama žinia.

Kalbant konkrečiau, aiški komunikacija:

Praktinį užduotis 2.2. Atverskite šias korteles ir gaukite praktinių aiškaus ir tikslingo bendravimo pavyzdžių:

Praktinė užduotis 2.3.Peržiūrėkite ir išanalizuokite šiuos vaizdo įrašus:

https://www.youtube.com/watch?v=GAcDhbf6SyQ&t=55s 

https://www.youtube.com/watch?v=VhtSu4vT-sw

https://www.youtube.com/watch?v=8KVPlbwvAEY&t=4s

1.2. 3. Aktyvus klausymasis, siekiant geresnio supratimo

Aktyvus klausymasis - tai atidus dėmesys tam, ką žmogus sako, kad geriau jį suprastumėte. Tai ne tik klausymasis žodžių, bet ir parodymas, kad jums rūpi, dėmesio išlaikymas ir naudingas reagavimas.

Štai keletas patarimų, kaip galite lavinti aktyvaus klausymosi įgūdžius: 

Aktyvus klausymasis yra įgūdis, padedantis kurti geresnius santykius darbe ir gyvenime. Tai reiškia, kad reikia skirti visą dėmesį kalbančiam asmeniui, klausti, jei nesuprantate, ir rūpintis jo jausmais. Taip klausydamiesi geriau suprantate kitus ir labiau su jais bendraujate. Kasdien praktikuokite aktyvų klausymąsi, kad taptumėte geresniu bendravimo specialistu.

Praktinė užduotis 2.4. Peržiūrėkite grupės diskusiją "How to lead great group discussion - beginners guide"

Šaltinis Stan the LifeCoach @Youtube kanalas

ir nuspręskite, kaip patiems sėkmingai dalyvauti diskusijoje, ar pagal rekomendacijas radote šiuos asmeninio dalyvavimo grupės diskusijoje elementus?

Ši užduotis padeda įtvirtinti teorinę medžiagą, skatina kritiškai vertinti ir analizuoti žodinio bendravimo aspektus.

1.3. Viešasis kalbėjimas

Viešasis kalbėjimas yra sudėtingas įgūdis, reikalaujantis kūno, proto, balso, žvilgsnio ir net klausos. Kartais asmenims, kuriems sunku kalbėti viešai, kyla sunkumų dėl vieno ar kelių iš šių aspektų. Pavyzdžiui, kai kurie gali kalbėti logiškai ir valdyti stresą, bet nepaaiškinamai prarasti balsą. Kiti gali turėti gražų, stiprų balsą, bet jiems trukdo auditorijos (publikos ar klausytojų) baimė. Kai kuriais atvejais kalbėtojas gali net nesuprasti problemos esmės: kodėl jis jaučia nerimą? Kodėl jų niekas nesiklauso ir nesupranta?

Norint pasiekti gerų viešo kalbėjimo rezultatų, būtina imtis šių veiksmų:

Sužinokite daugiau čia: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/5–patarimai–kaip–viesojo–kalbejimo–igudziai–gali–pagerinti–jusu–karjera–77782281

 https://www.youtube.com/watch?v=fNlsaVrexeI

1.4. Pasiruošimo viešajam kalbėjimui etapai

Ruošiantis kalbai svarbu įvertinti auditoriją, į kurią kreipsitės, nustatyti kalbos ar pristatymo tikslą, susisteminti pristatymo turinį, pasirinkti tinkamus metodus užsibrėžtam tikslui pasiekti, patobulinti verbalinius ir neverbalinius pristatymo komponentus, susipažinti su auditorija. Labai svarbu nustatyti pagrindinę kalbos mintį ir nustatyti svarbiausius jos punktus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kalbos teksto struktūrizavimui. Daugeliu atžvilgių prezentacijos turinio kūrimas panašus į esė rašymą.

Esminės pristatymo dalys yra šios:

Įžanga

Pagrindinė dalis

Išvados

Kartu šios sudedamosios dalys sudaro pristatymo struktūrą.

Sužinokite daugiau čia: https://www.youtube.com/watch?v=JfbKfjQXhy8  https://www.youtube.com/watch?v=TONzhLMgx2g

1.5. Viešojo kalbėjimo etapai

1.6. Kalbos turinys

1.7. Veiksniai, darantys įtaką kalbai

Sužinokite daugiau čia: https://manager.lt/pasitikejima-kelianti-kuno-kalba-kaip-atrodyti-patikimiems-ir-pasitikintiems/

1.8. Pokalbių tipai ir jų pavyzdžiai

Labiausiai paplitusi žodinio bendravimo forma yra pokalbis. Štai kelios pokalbių rūšys: susitikimai, žodiniai pristatymai, kalbos, konferencijos, pokalbiai telefonu, interviu ir kt.

1.9. Pokalbiai telefonu

Šiandien gyvenimas be telefonų neįsivaizduojamas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar kitų savybių. Rekomenduojama kalbėti telefonu tokioje vietoje, kur niekas negali girdėti; jei tai neįmanoma, kalbėkite tyliau ir trumpiau.

Kadangi kitame gale esantis asmuo mūsų nemato, jis vertina mus pagal balsą ir vartojamus žodžius.

Skambučių telefonu gairės:

Įdomi statistika: 35 proc. telefono skambučių skambinama gavėjui nepatogiu laiku.

Svarbiausias etiketas: skambinantysis visada turi prisistatyti, kad pokalbiui būtų suteiktas tinkamas tonas.

Sužinokite daugiau čia: https://www.youtube.com/watch?v=1KtKNkg4j3s, https://www.youtube.com/watch?v=WJR66N4uAX0 https://www.youtube.com/watch?v=YmUGaXV40dY

1.10. Darbo pokalbis

Kokia yra pokalbio dėl darbo esmė?

Norėdami įvertinti jūsų tinkamumą organizacijai ir pareigoms, darbdaviai paprastai kviečia kandidatus į pokalbį dėl darbo, nes laiko jį veiksmingiausia vertinimo priemone.

Jums darbo pokalbis yra puiki galimybė įvertinti savo suderinamumą su organizacija ir pareigomis, taip pat pademonstruoti darbdaviui, kokią vertę galite suteikti.

Taigi, darbo pokalbis yra abipusis procesas, kurio metu ir darbdavys, ir kandidatas renka informaciją, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą.

2. 2. Tono pritaikymas įvairioms situacijoms

Balso tonas - tai, kaip skamba jūsų balsas, kai kalbate, ir jis gali pakeisti jūsų žodžių prasmę. Svarbu skirtingose situacijose naudoti tinkamą toną, kad žmonės jus teisingai suprastų.

Pavyzdžiui, susitikime darbo vietoje, ramus ir profesionalus tonas rodo pagarbą ir rimtumą. Tačiau kalbėdami su draugu, galite naudoti neįpareigojantį ir draugišką toną, kad pokalbis būtų laisvesnis. Jei jūsų tonas neatitiks situacijos, žmonės gali neteisingai suprasti jūsų žinutę arba pamanyti, kad esate nusiminę, nors taip nėra.

Sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant nesutarimus, geriausia naudoti ramų ir pagarbų toną , kad nepablogintumėte situacijos. Pakėlę balsą ar nuskambėję piktai, galite priversti žmones gintis ir būti mažiau linkę klausytis.

Kita vertus, motyvuodami komandą, galite naudoti entuziastingą ir padrąsinantį toną, kad įkvėptumėte pasitikėjimo. Išmokę koreguoti toną, galėsite geriau bendrauti, užmegzti tvirtesnius santykius ir būti tikri, kad jūsų pranešimas bus suprastas taip, kaip norėjote.

Jūsų balso tonas gali pakeisti tai, kaip jūsų pranešimas bus priimtas. Tono pritaikymas įvairioms situacijoms yra svarbi efektyvaus bendravimo dalis. Tinkamas tonas padeda aiškiai perteikti jūsų žinią ir užtikrina, kad klausytojas supras jūsų ketinimus.

Kodėl svarbu kontroliuoti savo balso toną?

Kaip pritaikyti balso toną?

Apverskite korteles, kad geriau suprastumėte, kaip koreguoti balso toną praktinėse situacijose:

Norint geriau pasirinkti tinkamą toną, reikia laiko ir praktikos. Pradėkite atkreipti dėmesį į tai, kaip skamba jūsų kalba. Paklauskite savęs: „Ar mano tonas atitinka tai, ką noriu pasakyti?“ Pavyzdžiui, ar kalbėdami su viršininku esate ramūs ir mandagūs? Ar kalbėdami su draugu esate draugiški ir atsipalaidavę? Pastebėti savo toną - tai pirmas žingsnis siekiant jį pagerinti.

Taip pat galite mokytis stebėdami kitus. Klausykitės, kaip geri kalbėtojai keičia toną skirtingose situacijose. Tai, ką sužinojote, pabandykite panaudoti savo pokalbiuose. Taip pat galite paprašyti patikimo žmogaus, pavyzdžiui, draugo ar bendradarbio, pasakyti savo nuomonę. Praktikuodamiesi ir darydami nedidelius pakeitimus galite pagerinti savo toną ir padėti žmonėms jus suprasti bei užmegzti ryšį.

3. Neverbalinis bendravimas

Neverbalinis bendravimas - tai informacijos perdavimas nenaudojant įprastų žodinių pranešimų. Jį taip pat galima apibrėžti kaip nesąmoningą verbalinio bendravimo „papildymą“, suteikiantį klausytojui daugiau autentiškos informacijos pranešimo turinyje. Kitaip tariant, tai bendravimas be žodžių.

Mūsų neverbaliniai signalai gali būti sąmoningi (išmokyti) arba nesąmoningi (intuityvūs). Neverbaliniame bendravime labai svarbu atsižvelgti į tai, ką siuntėjas ketina perteikti neverbaliniais signalais ir kaip juos interpretuoja gavėjas.

Skirtingų kultūrų žmonės gali skirtingai interpretuoti tuos pačius komunikacinius ženklus, priklausomai nuo jų istorijos, tradicijų ir papročių. Dėl to gali kilti nesusikalbėjimo ar nesusipratimų.

Neverbalinį bendravimą galima suskirstyti į šias kategorijas:

• Vizualiai gaunama informacija: Signalai, kuriuos mato gavėjas, pavyzdžiui, laikysena, gestai, veido išraiška, šypsena, akių kontaktas ir kt.
• Per lytėjimą suvokiami signalai: Pavyzdžiui, rankos paspaudimas, patapšnojimas per petį, bučinys ir pan.
• Signalai, gaunami iš kitų šaltinių: Pavyzdžiui, atstumas, kvapas, laikas, aplinka ir pan.

Sužinokite daugiau čia: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/19-triuku-padesianciu-suprasti-zmoniu-kuno-kalba-78925239

2.4.1. Neverbalinio bendravimo dimensijos

Visi niuansai, susiję su žodžiais - balso ypatybės, kalbėjimo stilius - taip pat yra neverbalinio bendravimo dalis. Šių aspektų įvaldymas padeda sėkmingai bendrauti arba geriau suprasti partnerį, su kuriuo bendraujate.

Galima išskirti septynis neverbalinio bendravimo aspektus:

o Kūno judesiai ir kinezika: Tai gestai, kūno judesiai, galūnės, veido išraiška, akių judesiai, laikysena ir kt.

o Fizinės savybės: Tai kūno formos, bendras patrauklumas, kūno kvapai, ūgis, svoris, plaukų ir odos spalva.

o Prisilietimas: Prisilietimai: glostymas, smūgis, laikymas, rankos paspaudimas ir atsisveikinimas.

o Neverbaliniai vokaliniai signalai (paralingvistika): Balso savybės ir vokalizacija, pavyzdžiui, juokas, šnabždesys, atodūsis, verksmas, balso pauzės ir kt.

o Proksemika: Erdvės suvokimas, įskaitant asmeninę erdvę ir atstumą tarp asmenų.

o Artefaktai: Manipuliavimas daiktais, kurie gali paskatinti tam tikrą elgesį ar reakcijas, pavyzdžiui, perukais, dirbtinėmis blakstienomis, kosmetika ir pan.

o Aplinkos veiksniai: Aplinkos veiksniai: baldai, architektūros stiliai, interjero dizainas, apšvietimas, garsai, spalvos ir temperatūra, kurie gali perteikti tam tikrą informaciją.

2.4.2. Neverbalinio bendravimo reikšmė asmens statusui

Informacija apie įtaką ir padėtį paprastai perduodama neverbaliai, t. y. manieromis, kalba, sėdėjimu ir pan. Aukštesnes pareigas užimantys žmonės linkę mažiau stebėti žemesnes pareigas užimančius asmenis. Pastarieji praleidžia daug laiko stebėdami pirmuosius. Viršininkai jaučiasi turintys teisę diktuoti pokalbio temą. Viršininkas gali lengvai pertraukti pavaldinį ir pakeisti pokalbio temą, tačiau sunku įsivaizduoti, kad pavaldinys padarytų tą patį, nebent tai būtų skubus atvejis.

2.4.3. Informacija, gaunama iš gestų ir judesių

Rankų padėtis, akių išraiška, išvaizda, fiziniai duomenys yra svarbūs bendravimo procese. Mūsų išvaizda, patrauklumas ir makiažas daro didelę įtaką bendravimui. Visiems maloniau bendrauti su geros išvaizdos ir kultūringų manierų asmeniu. Kai kuriuos duomenis galima keisti: dažyti ar kirpti plaukus, keisti aksesuarus, kosmetiką ir pan.