Efektywność zespołu - produktywna aktywność i zadowoleni członkowie.

2. Komandų vaidmuo organizacijoje ir visuomenėje

Komandinio darbo tyrimų autoriai Katzenbach ir Smith konstatuoja, kad jau senai visiems aišku, kad komandos perauga individų darbą bei kad komandos koncepcija yra puikiai žinoma kiekvienam (Higgs, 2006). Ir iš tiesų didelio efektyvumo komandos, anot Scholtes et al. (2003) ir West (2011) yra pakankamai greitos ir lanksčios, kad galėtų susidoroti su iššūkiais, jos yra geriausias būdas įgyvendinti organizacijos strategiją.

Kokį konkretų vaidmenį komanda užima organizacijoje bei kokiu principu ji veikia, padeda  atskleisti komandų klasifikacija.

Robbins (2003) išskiria tokius komandų tipus:

·         Problemų sprendimo komandos;

·         Tarpfunkcinės komandos;

·         Savivaldžios komandos;

·         Virtualios komandos.

Problemų sprendimo komandos yra sudarytos iš 5-12 savanorių, kurie atstovauja įvairiems organizacijų padaliniams ir susirenka 1-2 kartus per savaitę aptarti darbo kokybės, efektyvumo ir darbo sąlygų tobulinimo klausimų (Vijeikienė, Vijeikis, 2000; Scholtes et al., 2003). Scholtes el al. (2003) atkreipia dėmesį, kad norint, jog komanda generuotų naujas idėjas, būtina sudaryti įvairių lygių darbuotojų. Tuo pačiu tai sumažins barjerus tarp darbuotojų ir vadovų, o komandos stebėjimas užtikrins, kad vadovai neslopina savo pavaldinių idėjų. 

Tarpfunkcinės specialios) komandos rūpinasi darbo reformomis, naujovėmis, ryšiais su tiekėjais, užsakovais ir klientais, koordinuoja atskiras organizacijos funkcijas. Jos turėtų pagerinti bendradarbiavimą tarp padalinių ir vadovų, taip pat susikurti kokybės ir produktyvumo tobulinimo atmosferą organizacijoje (Vijeikienė, Vijeikis, 2000).

Anot Scholtes et al. (2003) savivaldžios komandos pirmiausia yra skirtos pagerinti kokybę ir produktyvumą įmonėje bei sumažinti kintamuosius kaštus. Jis teigia, kad šios komandos nariai neretai turi kompleksinius įgūdžius ir turi atlikti daug vadybinių užduočių: laiko planavimą, darbo metodų pasirinkimą, medžiagų užsakymą, veiklos vertinimą ir narių kontrolę. Savivaldos komandos nemenkai prisideda ir prie kompanijų pamatų kūrimo.

 Robbins (2003) pataria neapsigauti savivaldžių komandų sėkme. Tyrimų rezultatai rodo, kad tokių komandų nariai padaro žymiai daugiau pravaikštų, čia    didesnė ir darbuotojų kaita.

Technologijų pažanga, turinti įtakos greitam informacijos pasidalijimui ir momentinei komunikacijai tarp komandos narių verslo organizacijose sustiprina komanda grįstų darinių vystymąsi. Informacijos apsvarstymo procesų tobulinimas bei telekomunikacijų technologijos paskatino komandas veikti efektyviai, ypač tuo atveju, kai nariams yra sunku arba neįmanoma susitikti  (Dromantas, 2005). Taip atsirado dar vienas komandų tipas – virtualios komandos. Jos panašios į problemų sprendimo, tačiau gali dirbti nepriklausomai nuo darbuotojo esamos vietos, nes visi nariai yra sujungti tarpusavyje panaudojant interaktyvias technologijas. Ypatingas virtualios komandos bruožas, Robbins (2003), tai galimybė kirsti įmonės ribas ir į komandos darbą įtraukti tiekėjus, pirkėjus ir verslo partnerius.

Tačiau, anot Hackman (2002), tokiose komandose yra itin sunku sukurti komandos struktūrą ir įgyvendinti vieną iš komandos skiriamųjų bruožų, tai vidinių vertybių, tradicijų ir kultūros turėjimą. Šio autoriaus manymu, virtualios komandos niekada nedirbs taip gerai, kiek tos, kurios turi galimybę nuolat bendrauti gyvai. Robbins (2003) nėra toks kategoriškas ir teigia, kad virtualios komandos dažnai būna labiau orientuotos vykdyti užduotis, tačiau pripažįsta, kad jos nepajėgios dubliuoti normalios diskusijos, kai jos nariai akivaizdžiai bendrauja ir šių komandų nariai yra mažiau patenkinti tarpusavio bendravimu.

Dar vienas įdomesnių komandų tipų, kurias išskiria Fisher ir Boiton (2008) yra virtuozų (genijų) komandos. Jas sudaro tik itin svarbiems ir dideliems projektams iš ypatingai gabių savo srities ekspertų. Autorių nuomone, visi didieji organizacijų atradimai buvo padaryti būtent virtuozų komandų. Tokį komandų stilių aprašo ir DeCusatis (2008), kurio nuomone, dėl šių komandų nariams būdingo karšto temperamento, egocentriškumo, staigaus veržimosi tolyn neišnagrinėjus aplinkybių, nesugebėjimo priimti kitų nuomonės bei kitų impulsyvių savybių, virtuozų komandos nepasiekia geriausių rezultatų.