VERBALINIS IR NEVERBALINIS BENDRAVIMAS
3. Neverbalinis bendravimas
Neverbalinis bendravimas - tai informacijos perdavimas nenaudojant įprastų žodinių pranešimų. Jį taip pat galima apibrėžti kaip nesąmoningą verbalinio bendravimo „papildymą“, suteikiantį klausytojui daugiau autentiškos informacijos pranešimo turinyje. Kitaip tariant, tai bendravimas be žodžių.
Mūsų neverbaliniai signalai gali būti sąmoningi (išmokyti) arba nesąmoningi (intuityvūs). Neverbaliniame bendravime labai svarbu atsižvelgti į tai, ką siuntėjas ketina perteikti neverbaliniais signalais ir kaip juos interpretuoja gavėjas.
Skirtingų kultūrų žmonės gali skirtingai interpretuoti tuos pačius komunikacinius ženklus, priklausomai nuo jų istorijos, tradicijų ir papročių. Dėl to gali kilti nesusikalbėjimo ar nesusipratimų.
Neverbalinį bendravimą galima suskirstyti į šias kategorijas:
- Vizualiai gaunama informacija: Signalai, kuriuos mato gavėjas, pavyzdžiui, laikysena, gestai, veido išraiška, šypsena, akių kontaktas ir kt.
- Per lytėjimą suvokiami signalai: Pavyzdžiui, rankos paspaudimas, patapšnojimas per petį, bučinys ir pan.
- Signalai, gaunami iš kitų šaltinių: Pavyzdžiui, atstumas, kvapas, laikas, aplinka ir pan.
Sužinokite daugiau čia: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/19-triuku-padesianciu-suprasti-zmoniu-kuno-kalba-78925239
2.4.1. Neverbalinio bendravimo dimensijos
Visi niuansai, susiję su žodžiais - balso ypatybės, kalbėjimo stilius - taip pat yra neverbalinio bendravimo dalis. Šių aspektų įvaldymas padeda sėkmingai bendrauti arba geriau suprasti partnerį, su kuriuo bendraujate.
Galima išskirti septynis neverbalinio bendravimo aspektus:
o Kūno judesiai ir kinezika: Tai gestai, kūno judesiai, galūnės, veido išraiška, akių judesiai, laikysena ir kt.
o Fizinės savybės: Tai kūno formos, bendras patrauklumas, kūno kvapai, ūgis, svoris, plaukų ir odos spalva.
o Prisilietimas: Prisilietimai: glostymas, smūgis, laikymas, rankos paspaudimas ir atsisveikinimas.
o Neverbaliniai vokaliniai signalai (paralingvistika): Balso savybės ir vokalizacija, pavyzdžiui, juokas, šnabždesys, atodūsis, verksmas, balso pauzės ir kt.
o Proksemika: Erdvės suvokimas, įskaitant asmeninę erdvę ir atstumą tarp asmenų.
o Artefaktai: Manipuliavimas daiktais, kurie gali paskatinti tam tikrą elgesį ar reakcijas, pavyzdžiui, perukais, dirbtinėmis blakstienomis, kosmetika ir pan.
o Aplinkos veiksniai: Aplinkos veiksniai: baldai, architektūros stiliai, interjero dizainas, apšvietimas, garsai, spalvos ir temperatūra, kurie gali perteikti tam tikrą informaciją.
2.4.2. Neverbalinio bendravimo reikšmė asmens statusui
Informacija apie įtaką ir padėtį paprastai perduodama neverbaliai, t. y. manieromis, kalba, sėdėjimu ir pan. Aukštesnes pareigas užimantys žmonės linkę mažiau stebėti žemesnes pareigas užimančius asmenis. Pastarieji praleidžia daug laiko stebėdami pirmuosius. Viršininkai jaučiasi turintys teisę diktuoti pokalbio temą. Viršininkas gali lengvai pertraukti pavaldinį ir pakeisti pokalbio temą, tačiau sunku įsivaizduoti, kad pavaldinys padarytų tą patį, nebent tai būtų skubus atvejis.
2.4.3. Informacija, gaunama iš gestų ir judesių
Rankų padėtis, akių išraiška, išvaizda, fiziniai duomenys yra svarbūs bendravimo procese. Mūsų išvaizda, patrauklumas ir makiažas daro didelę įtaką bendravimui. Visiems maloniau bendrauti su geros išvaizdos ir kultūringų manierų asmeniu. Kai kuriuos duomenis galima keisti: dažyti ar kirpti plaukus, keisti aksesuarus, kosmetiką ir pan.