ĮVADAS Į KŪRYBIŠKĄ PROBLEMŲ SPRENDIMĄ

1.3. Divergentinis ir konvergentinis mąstymas

Sakoma, kad kūrybinis problemų sprendimas veikia, nes jis prasideda nuo dviejų prielaidų: kiekvienas žmogus yra kūrybiškas tam tikru būdu ir kūrybiniai įgūdžiai gali būti išmokti.

KPS nustato dvi skirtingas mąstymo rūšis, kurios yra esminės kūrybiškumui:

Divergentinis mąstymas: dažnai vadinamas šoniniu mąstymu, tai procesas, kurio metu kuriama daugybė unikalių idėjų ar sprendimų problemai, kurią bandote išspręsti. Smegenų šturmas yra divergentinio mąstymo etapas KPS procese. Per spontanišką, laisvą mąstymą, divergentinis mąstymas reikalauja sugalvoti daug įvairių atsakymų ar kelių į priekį.

Konvergentinis mąstymas: sutelkiamas į vieno gerai apibrėžto sprendimo pasiekimą, remiantis smegenų šturmu gautomis idėjomis, kad jos taptų įgyvendinamomis inovacijomis. Šis mąstymas geriausiai tinka užduotims, kurios apima logiką, o ne kūrybiškumą, pavyzdžiui, atsakant į klausimus su keliais pasirinkimais arba sprendžiant problemą, kai žinote, kad nėra kitų galimų sprendimų.

Žiūrėkite vaizdo įrašą „Konvergentinis mąstymas prieš divergentinį mąstymą“ ir pagalvokite:

Ar galite paaiškinti skirtumą tarp divergentinio mąstymo ir konvergentinio mąstymo?

Kurią mąstymo rūšį pasirinksite sau: divergentinį ar konvergentinį? Kodėl?

Šaltinis: John Spencer Youtube kanalas

Divergentinėje fazėje mes plačiai generuojame idėjas, svarstydami visas galimybes be vertinimo. Šis atvirumas leidžia tyrinėti idėjas, kurias paprastai galėtume atmesti, o tai veda prie inovatyvių sprendimų. Konvergentinėje fazėje mes susiauriname pasirinkimus ir pasirenkame geriausią kelią, kad pasiektume galutinį atsakymą.

Šaltinis: Creative problem solving handbook. Material of Inclusive Innovation Connector Meeting, Barcelona, 2017

Divergentinio mąstymo principai:

Konvergentinio mąstymo principai:

Divergentinis ir konvergentinis mąstymas yra du esminiai pažinimo procesai, kurie dirbdami kartu skatina inovacijas ir problemų sprendimą. Divergentinė fazė skatina atvirumą ir kūrybiškumą, generuojant daugybę idėjų be vertinimo. Tai leidžia tyrinėti netradicinius kelius ir potencialias proveržius. Priešingai, konvergentinė fazė sutelkia dėmesį į pasirinkimų siaurinimą ir geriausių variantų pasirinkimą pagal tokius kriterijus kaip įgyvendinamumas, efektyvumas ir atitiktis tikslams.

Efektyviai sujungus divergentinį ir konvergentinį mąstymą, asmenys ir komandos gali pasiekti subalansuotą požiūrį į problemų sprendimą. Divergentinė mąstymas suteikia turtingą idėjų baseiną, o konvergentinis mąstymas užtikrina, kad šios idėjos būtų įvertintos ir išgrynintos į praktinius sprendimus. Šis iteratyvus procesas leidžia kurti inovatyvius ir efektyvius požiūrius į iššūkius.

Apibendrinant, konvergentinis mąstymas orientuojasi į vieno gerai apibrėžto sprendimo pasiekimą, o divergentinis mąstymas apima daugiau kūrybiškumo ir priima kelis sprendimus problemoms spręsti.

Atlikite praktinę užduotį. Praktinė užduotis. Divergentinis ir konvergentinis mąstymas

Užduoties tikslas: praktikuoti divergentinį ir konvergentinį mąstymą kūrybiniame problemų sprendime.