KRITINIS MĄSTYMAS (LT)

„Deepfake“ ir dirbtinis intelektas.

Pastaraisiais metais dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų pažangos atsirado reiškinys, vadinamas deepfake. Pavadinimas kilo iš gilaus mokymosi ir klastotės derinio. Deepfake technologija leidžia manipuliuoti vaizdo ir garso turiniu taip, kad jis atrodytų labai tikroviškas. Pavyzdžiui, galima padaryti taip, kad vaizdo įraše matomas žmogus atrodo sakantis tai, ko niekada nesakė, arba net uždėti vieno žmogaus veidą ant kito žmogaus kūno.

Nors ši technologija gali būti naudojama kūrybiškiems tikslams (pvz., filmuose ar reklamoje), ji taip pat kelia didelę riziką, pavyzdžiui, skleisti dezinformaciją, manipuliuoti viešąja nuomone ar pažeisti privatumą. Todėl gebėjimas atpažinti gilumines klastotes tampa vis svarbesnis šiuolaikiniame pasaulyje.

Kodėl turėtumėte išmokti atpažinti deepfake?

Dezinformacija. Deepfakes gali būti naudojami kuriant netikras naujienas arba manipuliuojant įrašais taip, kad klaidintų žiūrovus.
Asmeninis saugumas. Ši technologija kartais naudojama kenksmingam turiniui kurti, pavyzdžiui, netikriems kompromituojantiems vaizdo įrašams.
Kūrybinės taikomosios programos. Teigiama, kad deepfake suteikia intriguojančių galimybių pramogų industrijoje, pavyzdžiui, atkurti mirusius aktorius filmuose.

Pratybos:

Pabandykite rasti spragų - kur galite pastebėti, kad nuotrauka ar vaizdo įrašas yra suklastotas?

Kaip atpažinti dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus?

1. Neįprastos arba nenuoseklios detalės: Dažnai dirbtinio intelekto generuojamuose vaizduose būna nedidelių, tačiau pastebimų detalių klaidų. Ieškokite tokių neatitikimų, kaip asimetriški veido bruožai, keistai išdėstyti pirštai ar keistų proporcijų objektai.
2. Tekstūros ir modelių pasikartojimas: Kartais dirbtinis intelektas sunkiai susidoroja su sudėtingomis tekstūromis ar raštais, todėl pastebimi pasikartojimai ar nepatogūs perėjimai. Ieškokite nenatūralių tekstūrų modelių, pavyzdžiui, plaukų, odos, drabužių ar fono elementų.
3. Apšvietimas ir šešėliai: Dirbtinio intelekto sukurtuose vaizduose gali būti nenuoseklus arba nerealus apšvietimas ir šešėliai. Patikrinkite, ar skirtingų vaizdo objektų apšvietimas sutampa ir ar šešėliai atitinka šviesos šaltinius.
4. Fono anomalijos: Fonas dirbtinio intelekto paveikslėliuose gali būti klaidinantis. Daugelis jų yra pernelyg supaprastinti, per daug sudėtingi arba juose yra elementų, kurie jiems nepriklauso. Atkreipkite dėmesį į foną ne mažiau nei į pagrindinį objektą.
5. Veido bruožai: Kartais dirbtinio intelekto sukuriami veidai gali atrodyti šiek tiek neįprastai. Tai gali būti akių (pavyzdžiui, atspindžiai ar rainelės forma), ausų ar plaukų keistenybės. Šie bruožai dažnai būna subtiliai siurrealistiniai arba nenatūraliai simetriški / asimetriški.
6. Kontekstinės klaidos: Dirbtinis intelektas gali turėti sunkumų su kontekstu. Objektas gali neatitikti aplinkos arba gali nesutapti objektų mastelis. Apsvarstykite, ar viskas paveikslėlyje turi kontekstinę prasmę.
7. Tekstas ir etiketės: dirbtinis intelektas dažnai susiduria su sunkumais atkuriant nuoseklų ir kontekstualiai tikslų tekstą. Jei paveikslėlyje yra teksto, jis kartais gali būti sumaišytas, neteisingai parašytas arba beprasmis dirbtinio intelekto generuojamuose paveikslėliuose.
8. Skaitmeniniai artefaktai: Ieškokite skaitmeninių manipuliacijų požymių, pavyzdžiui, pikselizacijos, keistų spalvų raštų arba neryškumo tose vietose, kur jis logiškai nepriklauso.
9. Emocinis nenuoseklumas: Dirbtinio intelekto sukurtų veidų išraiškos gali neatitikti emocijos ar nuotaikos, kurią perteikia vaizdas.

Exercise:

Try to find the loopholes—where can you spot that a picture or video is fake?